Naugarduko Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šiuolaikinis vaizdas

Švento Arkangelo Mykolo bažnyčia (blrs. Касцёл Святога Міхала Арханёла) – Romos katalikų bažnyčia Baltarusijos Naugarduko mieste. Ilgą laiką priklausė dominikonų vienuolynui. XVIII a. vėlyvojo baroko su klasicizmo elementais architektūros paminklas, 18571922 m. buvo Naugarduko parapijine bažnyčia. Dabar priklauso Gardino vyskupijos Naugarduko dekanatui.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dominikonų bažnyčia ir mokykla XIX amžiuje
Dominikonų vienuolynas XX a. pradžioje

Dominikonai Naugarduke įsikūrė XVIII a., LDK žirgininko Kristupo Chodkevičiaus kvietimu. 1623 m. jis suteikė vienuoliams gyvenamą būstą ir žemes, šimtmečio pabaigoje kiti mecenatai padovanojo Korico ir Perekopo palivarkus. Dominikonų vienuolynui K. Chodkevičius pastatė medinę, o vėliau ir mūrinę Šv. Hiacinto bažnyčią. Šventovė nukentėjo per krašto neramumus, o 1751 m. visai sudegė. Buvo atstatyta ir konsekruota Šv. arkangelo Mykolo vardu, bet 1831 m. gaisras ją vėl apnaikino. Suremontuota O. Mečkovskio lėšomis. Bažnyčioje buvo vertingi paveikslai: dailininko Tenčinskio Šv. Teresės, prof. Pavlovičiaus tapytas Šv. Dominyko atvaizdas (Ticiano paveikslo kopija). Altoriuje kabojo Šv. arkangelo Mykolo paveikslas su sidabriniais apdarais, kuriuos nukalė sugrįžę iš tremties Rusijoje 1831 m. sukilimo dalyviai. Dvi marmurinės atminimo lentos: Teresei Narkevič-Jodko ir Adomui Mickevičiui, vėliau perkeltas į poeto muziejų mieste.

Dominikonų vienuolynai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčią aptarnavo dominikonų vienuoliai, prie vienuolyno veikė šešiametė mokykla–kolegija, kurioje mokėsi ir Adomas Mickevičius, Jonas Čečiotas bei kt. apylinkių kilmingieji. 1832 m. carinė administracija mokyklą uždarė, o 1850 m. tokio pat likimo sulaukė ir vienuolynas. Per Pirmąjį pasaulinį karą besitraukianti Rusijos kariuomenė išsivežė tris varpus, vieną vėliau grąžino, bet bevežant jis buvo įskeltas.

Mieste veikė dar viena Dominikonų ordinui priklausiusi Švč. Marijos bažnyčia (pastatyta 1690 m.) su moterų vienuolynu (veikė 16541864 m.). Buvusio vienuolyno patalpose buvo įsikūrę caro kareiviai ir neprižiūrima bažnyčia sunyko.

Interjeras

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pastatas – trinavė bazilika su pusiapvalia apside, prie kurios iš šiaurės pristatyta zakristija. Plokščio fasado viršuje įrengtas trikampis frontonas su bokšteliu, vidų puošia gipso lipdiniai. Šalia bažnyčios stovėjusi mūrinė varpinė neišliko.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]