Šilutės–Kulėšų siaurasis geležinkelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vietinis geležinkelis Šilutė-Kulėšai – 1435 mm vėžės pločio geležinkelio atkarpa, ėjusi Šilutės miesto apylinkėse Klaipėdos krašte iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Ši geležinkelio atkarpa priklausė ir ją eksploatavo siaurųjų geležinkelių kompanijos, todėl ji klaidingai buvo vadinama siauruoju geležinkeliu.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Siaurojo geležinkelio stotis Šilutėje tarpukariu
Geležinkelio Šilutė-Kulėšai liekanos

Geležinkelio statyba buvo baigta 1913 m. gruodžio 1 d., jis turėjo standartinio (1435 mm) pločio vėžes, todėl šis geležinkelis neturėtų būti vadinamas siauruku. Investavę akcininkai norėjo pagerinti vietinį susisiekimą bei pritraukti krovinių iš Didžiosios Lietuvos gilumos. Papildomų krovinių atsirado prie siauruko geležinkelio prijungus Šilutės uostą. Keleivių buvo nedaug ir jų skaičius nuolat mažėjo.

Apie 1930 m. Šilutės-Kulėšų geležinkelis turėjo bagažo autobusą, kuriuo gabendavo keleivius ir nedidelius krovinius iš Žemaičių Naumiesčio į Šilutę.

Visą gyvavimo laikotarpį geležinkelį aptarnavo du lokomotyvai B-n2, be to eksploatacijoje buvo du keleiviniai ir devyni krovininiai vagonai. Žibuose (dabar Lietuvninkų g., Šilutėjė) buvo šio geležinkelio stotis. Traukiniai taip pat sustodavo Šilutės geležinkelio (Tilžės – Klaipėdos linija) stotyje.

1913 m. geležinkelis pervežė 35 tūkst. keleivių ir 13 tūkst. t krovinių, o 1939 m. – 22,7 tūkst. keleivių ir 14 tūkst. t krovinių.

Iškart po Antrojo pasaulinio karo geležinkelio bėgiai buvo išardyti. Tačiau tarybiniais metais siaurojo geležinkelio trasa iš Šilutės stoties buvo nutiestas privažiuojamasis kelias, atstatant tiltą per Šyšą, iki pramonės įmonių ir sandėlių. Šiuo metu atšaka dalinai išardyta ir nenaudojama.

Atkarpos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eksploatuotojas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Ostdeutsche Eisenbahn-Gesellschaft“.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Siegfried Bufe (Hrsg.): Eisenbahnen in West- und Ostpreußen. Bufe-Fachbuch-Verlag, Egglham 1986 , ISBN 3-922138-24-1, (Ostdeutsche Eisenbahnen 1).
  • Jörg Petzold: Kleinbahnjubiläen 2013. In: Die Museums-Eisenbahn 1/2013, S. 30