Pereiti prie turinio

Šiaurinis baltaskruostis gibonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nomascus leucogenys
Baltaskruostis gibonas (Nomascus leucogenys)
Šiaurinis baltaskruostis gibonas (Nomascus leucogenys):
patelė kairėje, patinas dešinėje
Apsaugos būklė

Grėsmingai nykstantys  (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Primatai
( Primates)
Šeima: Gibonai
( Hylobatidae)
Gentis: Nomascus
( Nomascus)
Rūšis: Šiaurinis baltaskruostis gibonas
( Nomascus leucogenys)

Paplitimas

Šiaurinis baltaskruostis gibonas (Nomascus leucogenys) – gibonų (Hylobatidae) šeimos primatas. Rūšis paplitusi Pietryčių Azijoje: atskiruose arealuose šiaurės Laose, Vietname, seniau gyveno ir Kinijoje, pietų Junane, bet 2013 m. pripažinti išnykusiais. Panašiame areale gyvena giminingas juodketeris gibonas (Nomascus concolor), o piečiau gyvenantys baltaskruosčiai gibonai 2001 m. atskirti į naują rūšį – pietinius baltaskruosčius gibonus (Nomascus siki).[2]

Tiek patinai, tiek patelės panašaus dydžio – 45–63 cm ilgio, sveria ~5,7 kg – tačiau skiriasi kailio spalva. Patinai juodi, su baltais skruostais, o patelės kremiškai baltos, juodu snukiu. Galūnės labai ilgos, uodegos neturi. Prisitaikę gyventi medžiuose.[2]

Šiaurinio baltaskruosčio gibono patelė po 7 mėnesių nuo apvaisinimo atveda vieną jauniklį. Jį žindo du metus. Nuo tėvų atsiskiria 6–7 metų amžiaus. Išgyvena ~28 metus.[2]

Šie gibonai gyvena drėgnųjų atogrąžų miškų medžių lajoje, ant žemės beveik nenusileidžia. Juda galūnėmis kabindamiesi už šakų. Gyvena monogaminėmis šeimomis su 3–4 jaunikliais. Maitinasi daugiausia vaisių minkštimu, kartais ėda ir lapus, žiedus, vabzdžius. Didžiąją dalį dienos praleidžia judėdami medžiais ir ieškodami maisto.[2]

Šiauriniai baltaskruosčiai gibonai kartais medžiojami dėl mėsos. Rūšiai gresia išnykimas dėl miškų kirtimo ir taip mažėjančių tinkamų buveinių bei maisto išteklių, miškų pramonės, karinių veiksmų.[2]

  1. „IUCN Red List - Nomascus leucogenys“. IUCN Red list.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Nomascus_leucogenys,ADW – Animal Diversity Web. University of Michigan, Museum of Zoology.