Šiaulių bulvaras
|
Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų. Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. |
Šiaulių bulvaras – Šiaulių pėsčiųjų takas centrinėje miesto dalyje. Ilgis – 1,28 km. Pradžia – Vilniaus ir Žemaitės gatvių sankirta, pabaiga – Vilniaus gatvės ir Draugystės prospekto sankirta. Bulvaro sumanytojas Šiaulių miesto garbės pilietis Vilius Kazanavičius, pirmo etapo (Vilniaus gatvės atkarpa tarp Žemaitės ir Tilžės gatvių) 1974–1984 m. autorė arch. V. Taujanskienė, diz. V. Puronas, antro etapo (Vilniaus gatvės atkarpa tarp Tilžės g ir Draugystės pr.) 1984–1986 m. autoriai arch. R. Kačinskas, V. Mazuronis, V. Kačinskas.
Idėja[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Idėjos autorius – tuometinis miesto vadovas V. Kazanavičius. Originali mintis jam gimė rašant disertaciją urbanistikos klausimais, bei išvydus poilsio zonas Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje. Taip Šiauliečiai iš anksto „pasikaustė“ pėsčiųjų gatvių kūrimo klausimais ir tik tuomet teikė pasiūlymus Maskvai. Vėliau su šiauliečių specialistais konsultavosi Kauno Laisvės alėjos ir Maskvos Arbato kūrėjai.[1]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šiaulių bulvaras – trečiasis pagal senumą bulvaras Europoje. Kaip Paryžius didžiuojasi savo Eliziejaus laukais, taip Šiauliai savuoju bulvaru. Sovietų Sąjungoje Šiauliai pirmieji 1975 m. važiuojamąją gatvės dalį pavertė pėsčiųjų taku. Vėliau sekė Laisvės alėjos atsiradimas 1977 m. Kaune bei Arbato pėsčiųjų tako Maskvoje 1978–1979 m.
Nuo seno šioje Vilniaus gatvės atkarpoje steigėsi įstaigos, parduotuvės – istoriškai susiklostė prekybinis miesto centras, kuris po karų sugriovimų ir vėl iš naujo atgydavo. 1975 m. dalis gatvės (900 metrų) paversta jaukiu pėsčiųjų bulvaru. Ši šiauliečių ir miesto svečių pamėgta pėsčiųjų zona pasipuošusi originalia mažąja architektūra, joje – įvairių stilių pastatų, pradedant prieškario laikų ir baigiant modernizmo. Bulvare gausu parduotuvių.[2]
1984–1986 metų bulvaro dalyje suprojektuotos ir įgyvendintos daugiausiai mieste pagamintos mažosios architektūros formos ir kiti gaminiai – pergolės su arkiniais vartais, muzikalūs šviestuvai, spaudos kioskai, pavėsinės, skelbimų vitrina ir stendai, kelių tipų ergonomiški suoliukai, ažūriniai metalo gaminiai, šaligatvio plytelės, atraminės sienelės ir kt., kurie sudaro vieningą architektūrinio kūrinio visumą.
Atnaujinimo darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Praėjus apie 30 metų buvo susirūpinta bulvaro būkle. 2005 m. prasidėjo rekonstrukcija. Bulvaro atnaujinimas nuo Tilžės iki Žemaitės gatvės atliktas 2005–2009 m. Visas rekonstrukcijos ilgis – 735 m. Visas sutvarkytos teritorijos plotas – 19 577 m². Darbų įvykdyta už 25,9 mln. Lt.
- I etapas (2005–2006) – nuo Tilžės iki Dvaro gatvės (atkarpos ilgis – 226 m; tvarkomos dangos plotas – 5 222 m²; darbų vertė – 4,5 mln. Lt.).
- II etapas (2006–2007) – nuo Dvaro iki Mickevičiaus gatvės (atkarpos ilgis – 151 m; tvarkomos teritorijos plotas – 2 728 m²; darbų vertė – 3,5 mln. Lt.
- III etapas (2008–2010) – nuo A. Mickevičiaus iki Žemaitės gatvės (atkarpos ilgis – 358 m; tvarkomos teritorijos plotas – 11 627 m²; darbų vertė – 17,9 mln. Lt).[3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://www.siauliaiplius.lt/article/articlearchiveview/248/2010/01/08#article_4501
- ↑ http://www.travel.lt/turizmas/catalog/general.jsp;jsessionid=0928C4378787F084EED9339FB68E38BA?catId=80053&caseId=5E1D3778811911DB83D6746164617373&locId=9DBD7997811811DB83D6746164617373&inlanguage=lt
- ↑ http://www.siauliaiplius.lt/article/articlearchiveview/248/2010/01/08#article_4501