Šiaulių bulvaras
Šiaulių bulvaras – pėsčiųjų takas Šiaulių centrinėje dalyje, dalis Vilniaus gatvės.
Pradžia – Vilniaus ir Žemaitės gatvių sankirta, pabaiga – Vilniaus gatvės ir Draugystės prospekto sankirta. Ilgis – 1280 metrų.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Idėjos autorius – tuometinis miesto vadovas Vilius Kazanavičius (dabar Šiaulių miesto garbės pilietis).[2] Mintis kilo gimė rašant disertaciją urbanistikos klausimais, išvydus poilsio zonas Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje. Vėliau su šiauliečių specialistais konsultavosi Kauno Laisvės alėjos ir Maskvos Arbato kūrėjai.[3]
1974–1984 m. pirmo etapo (Vilniaus gatvės atkarpa tarp Žemaitės ir Tilžės gatvių) autorė arch. Virginija Taujanskienė, diz. Vilius Puronas, 1984–1986 m. antro etapo (Vilniaus gatvės atkarpa tarp Tilžės g ir Draugystės pr.) autoriai arch. Rimantas Kačinskas, Valentinas Mazuronis, Virgilijus Kačinskas.
Trečiasis pėsčiųjų bulvaras Europoje.[reikalingas šaltinis] 1975 m. Šiauliai pirmieji Sovietų Sąjungoje važiuojamąją gatvės dalį pavertė pėsčiųjų taku.[4] 1977 m. sekė Laisvės alėja Kaune, 1978–1979 m. bei Arbato pėsčiųjų takas Maskvoje.[5]
Šioje Vilniaus gatvės atkarpoje steigėsi įstaigos, parduotuvės – istoriškai susiklostė prekybinis miesto centras. 1975 m. 900 metrų gatvės paversta pėsčiųjų bulvaru, papuošta originalia mažąja architektūra, joje – įvairių stilių pastatų, pradedant prieškario laikų ir baigiant modernizmo. Bulvare yra parduotuvių.
1984–1986 m. bulvaro dalyje suprojektuotos ir įgyvendintos daugiausiai mieste pagamintos mažosios architektūros formos ir kiti gaminiai – pergolės su arkiniais vartais, muzikalūs šviestuvai, spaudos kioskai, pavėsinės, skelbimų vitrina ir stendai, kelių tipų ergonomiški suoliukai, ažūriniai metalo gaminiai, šaligatvio plytelės, atraminės sienelės ir kt., kurie sudaro vieningą architektūrinio kūrinio visumą.
Atnaujinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2005–2010 m. atliktas bulvaro atnaujinimas nuo Tilžės iki Žemaitės gatvės. Rekonstrukcijos ilgis – 735 metrų, sutvarkytos teritorijos plotas – 19 577 m², kaina – 25,9 mln. litų.
- I etapas (2005–2006) – nuo Tilžės iki Dvaro gatvės (atkarpos ilgis – 226 m; tvarkomos dangos plotas – 5 222 m²; kaina – 4,5 mln. Lt.).
- II etapas (2006–2007) – nuo Dvaro iki Mickevičiaus gatvės (atkarpos ilgis – 151 m; tvarkomos teritorijos plotas – 2 728 m²; kaina – 3,5 mln. Lt.
- III etapas (2008–2010) – nuo A. Mickevičiaus iki Žemaitės gatvės (atkarpos ilgis – 358 m; tvarkomos teritorijos plotas – 11 627 m²; kaina – 17,9 mln. Lt).
Bulvare įsikūrė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Didždvario gimnazija
- Fotografijos muziejus
- Gaidžio laikrodžio[6] aikštė[7][8]
- Radijo ir televizijos muziejus
- Šiaulių bankas
- Šiaulių dailės galerija
- Šiaulių miesto apylinkės teismas
- Kino teatras „Laikas“
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ https://www.visitsiauliai.lt/lankytinos-vietos/pesciuju-gatve/[neveikianti nuoroda]
- ↑ https://etaplius.lt/naujiena/siauliu-bulvaras-is-rytu-i-vakarus-beveik-ne-pajudejome
- ↑ https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/kur-aukstaitija-sutinka-zemaitija-n803590
- ↑ „Unikaliam Šiaulių pėsčiųjų bulvarui – žvyrkelio statusas?“. lrytas.lt. lrytas.lt. 2017-02-24. Nuoroda tikrinta 2024-08-05.
- ↑ „Ilgai merdėjusiame Šiaulių pėsčiųjų bulvare – ypatingos permainos“. lrytas.lt. lrytas.lt. 2019-06-25. Nuoroda tikrinta 2024-08-05.
- ↑ https://www.skrastas.lt/aktualijos/vel-uzgiedojo-garsusis-siauliu-laikrodis-gaidys
- ↑ https://www.lrt.lt/naujienos/gyvenimas/13/1580262/siauliu-gaidys-vel-skelbia-laika-sikart-sveicarisku-tikslumu
- ↑ https://turizmogidas.lt/lt/lankytinos-vietos/siauliu-rajono-savivaldybe/gaidzio-laikrodzio-aikste-471