Čigongas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
 Ambox scales.svg  Šio straipsnio neutralumas yra ginčytinas.
Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Čigongas (čigòngas [1 kirčiuotė], dar kitaip vadinamas cigunu (nenorminis variantas)[1], kin. či - „gyvybinė energija“ + gun - „darbas, veiksmas, valdymas“, angl. qigong, chi kung) – senovės kinų sveikatingumo ir savireguliacijos metodų sistema, kuri yra skirta vidinės pusiausvyros išlaikymui, sąmoningumo ugdymui, harmonijos su aplinka atradimui. [2] Čigongas – tai meistriškumas valdyti gyvybinę energiją. [3]

Pirmieji čigongo pratimai užfiksuoti Geltonojo imperatoriaus valdymo laikotarpiu 2600 m. pr. m. e. Kinijoje. Ten rašoma, jog senovėje žmonėms reikėjo mokytis iš gyvūnų kaip judėti, kad vasarą neperkaistų, o žiemą nesušaltų. Vėliau žmonės užsiiminėjo čigongu tam, kad būtų sveiki ir ilgaamžiai. 1978 m. mokslininkai patvirtino, kad čigongo meistro skleidžiama energija - tai infraraudonieji spinduliai. Meistro energijos jėga siekė 80 proc., o pas paprastą žmogų ji neviršija 15 proc. Kai čigongo meistras skleidžia infraudonuosius spindulius, jis gali ranka skaldyti plytas ir metalines lenteles nejausdamas jokio skausmo. Mokslininkai nustatė, kad čigongo meistrai spinduliuoja 1036 MHz dažnio elektromagnetines bangas ir 650 W galią. Buvo įrodyta, kad meistro skaidžiama energija iš tiesų gali gydyti žmones. [4]

Čigongo bazinis pagrindas yra sudarytas iš trijų svarbiausių vienetų: In ir Jang koncepcijos, Wuxing penkių elementų sistemos bei energetinių kanalų ir biologiškai aktyvių taškų sistemos. Čigongo pratimai padeda subrandinti energiją savyje, išmokti laisvai reguliuoti jos tėkmę. Pagrindinis Čigong praktikos tikslas yra gyvybinių jėgų kaupimas normaliam kasdieniniam gyvenimui. [5]

Pakraipos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senovėje čigongas buvo skirtumas į dvi pakraipas:

  • gydomasis čigongas (savigydai, sveikatai);
  • šamanizmo praktika (panaudodami čigongą šamanai išgydydavo daugelį ligų).

Iki šių dienų aktualiausi išliko gydomasis čigongas (pvz., Manteko Čijos Gydomojo Tao sistema) ir kovos menų čigongas (pvz., Šaolino vienuolyno vienuolių ir karių technikos).[6]

Manoma, kad šiandieninėje Kinijoje yra apie 80 000 čigongo mokyklų. Jas visas galima suskirstyti į: [7]

Jos remiasi senovės Kinijos išminčių Laodzi ir Čuanzi filosofijomis. Šie senieji meistrai sako, kad čigongas - tai ne vien tik paprasti fiziniai bei kvėpavimo pratimai, bet, kad čigongo praktikos dėka atsiveriama natūraliai spontaniškos Visatos jėgos tėkmei.

Šioje sistemoje čigongas traktuojamas kaip visaapimanti gyvenimo dalis. Kai individai yra sveiki ir savimi pasitikintys, jie lengvai įneša savo įnašą į visuomenės gyvenimą, paremia senus gyventojus, rūpinasi savosios kultūros išlaikymu bei kūrimu.

Budizmas į Kiniją atnešė koncepciją, kad visa mūsų patirtis paremta iliuziniais potyriais. Ir visa, kas su mumis vyksta, nėra medžiagiška, o tai yra energija. Su ja ir dirbama čigongo praktikoje.

Ši pakraipa išsivystė susijungus įvairioms čigongo mokykloms ir gydymo metodams. Medicininė čigongo mokykla dar vadinama gydomuoju čigongu. Pagrindinis šios sistemos tikslas - savireguliacija, ligų profilaktika, jų gydymas, gyvenimo prailginimas, ilgaamžiškumo siekimas išlaikant tvirtą kūną bei aiškų protą.

Ši praktika daro kūną nejautrų stipriems smūgiams, suteikia galimybę akimirksniu koncentruoti energiją norimoje kūno vietoje. Taip išsiugdomi tokie fenomenai kaip plytų perskėlimas galva, ranka, didžiulių svorių iškėlimas ar išlaikymas ir pan. Išmokstama valdyti kūno svorį, greitai judėti ilgą laiko tarpą be poilsio ir nejaučiant nuovargio, lengvai ir greitai pakilti nuo žemės.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]