Červenės žudynės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Červenės žudynės arba Červenės mirties kelias – SSRS NKVD karinis nusikaltimas Antrojo pasaulinio karo pradžioje SSRS enkavedistams Kauno, Vilniaus, Minsko kalėjimų kalinius evakuojant į Rytus.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1941 m. naktį iš birželio 22 d. į birželio 23 d. iš Kauno kalėjimo autobusais išvežta 90 kalinių (liudytojai mini 118). Dauguma jų nuvežti į Minsko kalėjimą, nedidelė grupė – Polocko Bigosovo stoties link. Minske buvo atskirta ir sušaudyta 15–17 nuteistųjų mirti, tarp jų pulkininkas Steponas Rusteika, Vanda Pranckonienė, Albertas Švarplaitis, Bronius Kantauskas ir kiti. Birželio 25 d. likusieji kartu su 2000 kitų kalinių pėsčiomis išvaryti iš Minsko kalėjimo [1] keliu Lugos slabada – Smilavičiai – Červenė – Magiliavas. Tarp suimtųjų buvo ir lenkų Ginkluotos kovos sąjungos (lenk. Związek Walki Zbrojnej) narių, suimtų Vilniuje ir Kaune. Trečdalis suimtųjų – moterys, tarp jų ir su mažais vaikais. Pakeliui enkavedistai šaudė nebegalinčius paeiti bei bandžiusius pabėgti suimtuosius. Dalis suimtųjų nušauti į pakaušį Chvoinikų miške.

Bijodami pakliūti į nelaisvę sparčiai į Rytus besiveržiantiems Vermachto daliniams, NKVD karininkai 1941 m. birželio 26 d. naktį nusprendė sušaudyti kalinius Cagelnios miške prie Červenės. Dalis suimtųjų pabėgo per pelkynus.[2] Iš Kauno kalėjimo kalinių, išvarytų iš Minsko kalėjimo, išsigelbėjo apie 40, tarp jų valstietis Jonas Dambrauskas, policininkas Vaclovas Kaušas, saugumietis Povilas Lašas (g.1878 m.), leitenantas Alfonsas Žebrauskas, pašto tarnautojas Juozas Žičkus, pulkininkas Antanas Šova, pulkininkas Jonas Petruitis, pulkininkas Juozas Tumas, kapitonas Osvaldas Žadvydas, aviacijos kapitonas Stasys Jasiunskas, Eržvilko klebonas Antanas Petraitis, Kauno kunigų seminarijos rektorius Pranas Petraitis.[3]

Červenės žudynių aukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • "Žvėriškos politinių kalinių skerdynės Červenėje", Į laisvę, 1941 m. liepos 9 d., 4 psl.
  • "Mano kančių kelias / Politkalinio Juozo Viktoravičiaus pasikalbėjimas apie kelionę iš Telšių į Minską", Naujoji Lietuva, 1941 m. liepos 17 d., 6 psl.
  • "Iš universiteto katedros į čekistų nagus", pasakoja prof. I. Končius, Į laisvę, 1941 m. liepos 18 d., 4 psl.
  • Petruitis J., Kaip jie mus sušaudė, Kaunas, 1942, 1944, 1952, 1990, 2020
  • Antanas Tolis, "Mirties kolona. Prie Červenės nužudytiems atminti", Draugas, Čikaga, 1947
  • "Červenės žudynių liudininkai" (kun. A. Petraitis ir plk. J. Tumas liudija Č. Kersteno komitetui), Draugas, Čikaga, 1953 m. gruodžio 12 d., 3 psl.
  • A. Šova "Žygis į Červenę", Santarvė, Londonas, 1954 m., Nr.2, Nr.3, Nr.4-5.
  • Alb. V-as “Tris kartus sušaudytas prie Červenės / Pasikalbėjimas su išlikusiu gyvu Červenės žudynėse”, Draugas, 1961 m. rugsėjo 27 d., 5 psl.
  • O. Žadvydas "Mirtininkų gretose", Karys, 1976 m., Nr.4 – 1977 Nr.2
  • Bronius Juršė, "Červenės dangumi užsikloję", Nemunas, 1989 m., Nr.7, 18-20 psl.
  • Bronius Juršė, "Post Scriptum Červenės dangui", Nemunas, 1990 m., Nr.8, 12-13 psl.
  • Tumas J. Kelias į Červenę, Vilnius, 1990
  • Ignas Končius, Kelionė į Červenę ir atgal: atsiminimai. – K.: Vilnius, 1993
  • Autorių kolektyvas, Baltijos valstybių užgrobimo byla: JAV kongreso C. J. Kersteno komiteto dokumentai 1953-1954 m., Vilnius, Du Ka, 1997, 862 p.
  • Leonas Čerškus, "Lietuvos kario atsiminimai", Draugas, Čikaga, 2009 m. balandžio 14 d., 9 psl. - 2010 m. kovo 2 d., 9 psl.
  • Violeta Rutkauskienė, "Neklausinėkit, jei norite likti gyvi", Draugas, 2010 m. kovo 3 d., 8-9 psl.
  • Longin Tomaszewski: Kronika Wileńska 1939–1941 : z dziejów Polskiego Państwa Podziemnego. Warszawa: Pomost, 1990
  • Lipińska G., Jeśli zapomnę o nich…, 1990
  • Stankiewicz-Januszczak, J., Marsz śmierci – ewakuacja więźniów z Mińska do Czerwieni 24-27 czerwca 1941 r., Volumen (1999)
  • Stankiewicz-Januszczak J., Dziś mówię ludziom, co mówiłam Bogu…, ISBN 83-914184-9-9

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Červenės žudynės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 320 psl.
  2. Istorija. „Veidas“, 2008, 60-61 p.
  3. Išlikę gyvi

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]