Branduolinis kuras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Branduolinis kuras – kuro rūšis, kurį sudaro medžiagos, kurių atomų branduoliai dalijasi veikiami neutronų ir kuriose gali vykti branduolių dalijimosi grandininė reakcija. Branduolinis kuras naudojamas energijai gauti branduoliniame reaktoriuje. Būtina sudėtinė dalis – atomai, kurių branduoliai, veikiami bet kokios energijos neutronų, gali dalytis. Branduoliniui kurui tinka gamtinis urano izotopas 235U ir kai kurie per branduolines reakcijas sukuriami izotopai. Branduolinis kuras paprastai yra medžiagų mišinys, kuriame yra urano 235U ir urano 238 arba torio 232Th. Dalijantis 1 g urano arba plutonio izotopų branduolių, išgaunama apie 22,5 MWh šiluminės energijos. Nenaudotas branduolinis kuras yra beveik neradioaktyvus. Tačiau branduoliniame reaktoriuje kaupiantis dalijimosi skeveldroms ir aktinidams, branduolinis kuras tampa labai radioaktyvus. Panaudotas branduolinis kuras tampa radioaktyviosiomis atliekomis ir keletą metų saugomas bei aušinamas specialiuose vandens baseinuose. Praėjus šiam laikotarpiui ir sumažėjus kuro radioaktyvumui, perdirbamas specialiose gamyklose išskiriant iš jo daliąją medžiagą, kuri gali būti vėl panaudota.

Branduolinio kuro ciklas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Branduolinio kuro ciklas – urano rūdos transformavimas į branduolinį kurą. Ciklą sudaro šios pakopos:

  • urano rūdos iškasimas;
  • rūdos koncentravimas (gryno U3O8 išskyrimas)'
  • U3O8 konversija į dujinį urano heksafloridą (UF6);
  • izotopinis dujinio UF6 įsodrinimas siekiant padidinti skilaus izotopo U235 koncentraciją;
  • kuro gamyba (įsodrinto urano florido konversija į urano oksidą UO2, kuro tablečių ir hermetiškų strypų gamyba, jų montavimas į kuro rinkles, kurios jau gali būti įkraunamos į branduolinį reaktorių)