„Gipsy Six“ pasižymėjo itin mažu priekiniu skerspjūviu, dėl ko buvo labai mėgiamas lenktyninių orlaivių kūrėjų
Konstrukcija ir gamyba
„Gipsy Six" istorija siejama su „De Havilland Engine Company“ siekiu dalyvauti 1934 m. MacRobertson lėktuvų greičio varžybose ir joms pasiūlyti variklį su panašiu į JAV pradėtą gaminti „Hamilton Bracket-Type" hidraulika valdomu keičiamo žingsnio propeleriu. Šiose varžybose dalyvavusiam „De Havilland DH.88 Comet" buvo panaudoti „De Haviland" „Gipsy R“ tipo varikliai su prancūziškais „Ratier“ propeleriais, valdomais pneumatinio cilindro pagalba, kuris leido skrydžio metu vieną kartą pakeisti propelerio žingsnį. Jau sekančiais metais De Havilland pradėjo gaminti 200 AG (150 kW) galios esant 2400 aps./min. „Gipsy Six“ variklius, kurie netrukus buvo modifikuoti iki 205 AG (153 AG) galios „Gipsy Six II“, kuriose jau buvo montuojama pilnavertė hidraulinė sraigto žingsnio pavara. Varikliai buvo komponuojami su licenciniais „Hamilton Standard" propeleriais, kurių gamybos licenciją De Havilland įsigijo 1934 m.
Nors „Gipsy Six II“ išoriškai buvo panašus į savo pirmtaką, jis pasižymėjo didesniu suspaudimo laipsniu (iki 6,5:1 modelyje „R“ lyginant su 5,6:1), jame buvo montuojamas tuščiaviduris alkūninis velenas, kuriuo į sraigto valdymo mechanizmą buvo perduodama variklio alyva. Nuo pirmtako skyrėsi ir variklio karteris, cilindrai, stūmokliai, cilindrų galvutės. Į „Gipsy Six II“ buvo montuojamas barometriniu principu veikęs automatinis kuro mišinio riebumo valdymo įtaisas (angl. AMC – Automatic Mixture Control), pasižymėjęs itin sudėtingu reguliavimu naudojant kartu su 1939 m. pradėtais montuoti pastovaus greičio propeleriais. Į variklį paprastai buvo montuojami du iš apačios maitinami „Claudel-Hobson A.I.48" karbiuratoriai su indukcine šildymo sistema, padėjusia išvengti karbiuratoriaus apledėjimo.
Eksploatacijos istorija
„Gipsy Queen 30“, De Havilland muziejus, Londonas
„Gipsy Six“ šeimos varikliai užsirekomendavo kaip labai patikimi ir jau po keleto eksploatacijos metų gamintojas padvigubino laiką tarp variklio perrinkimų (angl. time between overhaul (TBO)). Pagrindiniu variklio trūkumu buvo įvardijamos ribotos galimybės montuoti papildomą įrangą. Ši problema buvo išspręsta vėlesnėse modifikacijose pradedant kariniais variantais „Queen II“ ir „Queen III“.
Po karo variklis buvo atnaujintas ir išleistos modifikacijos „Queen 30“ ir „Queen 70“. Jų galia padidėjo nuo 185 AG (138 kW) iki 500 AG (370 kW), nors išoriškai variklis atrodė taip pat. Šiuos variklius britų karinės oro pajėgos ir karališkasis jūrų laivynas naudojo iki XX a. devintojo dešimtmečio.
Variantai
„Gipsy Six“ variklio viršutinė dalis
Gipsy Six I: 200 AG galios, bronzinės cilindrų galvutės. Naudojami tik su fiksuoto žingsnio propeleriais.
Gipsy Six Series II: 210 AG galios, aliumininės cilindrų galvutės, pritaikytas etiliuotam benzinui. Naudojamas su keičiamo žingsnio propeleriais .
Gipsy Six 'R': 220 AG galios lenktyninė modifikacija su pakeltu karteriu. Naudojamas su keičiamo žingsnio propeleriais
Gipsy Queen: karinė „Gipsy Six“ versija, gamina keleto modifikacijų:
Queen I: 200 AG galios, be galimybės montuoti keičiamo žingsnio propelerį. Pagaminta nedidelė partija
Queen II: 210 AG galios „Gipsy Six Series II“ variantas, skirtas naudoti su keičiamo žingsnio propeleriais.
Queen III: 205 AG galios „Six Series I“ karinė versija, skirta naudoti su pastovaus žingsnio sraigtais.
Tiek „Queen II“, tiek ir „Queen III“ turėjo sustiprintus karterius. Vėlesnėse šių modelių versijose buvo įrengti lizdai papildomos įrangos tvirtinimui. „Queen“ modeliai buvo plėtojami ir nuo „Queen 30“ tai jau buvo visiškai skirtingas variklis.
Lietuvos oro linijų keleivinis lėktuvas „Percival Q.6“
„De Havilland Gipsy Six“ Lietuvoje buvo pradėti naudoti ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje. Jie buvo sumontuoti „Lietuvos oro linijų“ 1938 m. įsigytuose „Percival Q.6“ ir Karo aviacijos įsigytuose „De Havilland DH-89M“ (karinė „De Haviland Dragon Rapide“ versija).
Eksploatuojami modeliai
XXI a. antrame dešimtyje pasaulyje buvo eksploatuojama apie pora dešimčių „Gipsy Six“ variklių, daugiausiai Jungtinėje Karalystėje. 2022 m. pabaigoje Jungtinės Karalystės Civilinių orlaivių registre buvo įregistruoti 9 de Havilland Dragon Rapide, varomi „Gipsy Six“[1] ir du Percival Mew Gull, vadomi „Queen II“.[2]
Eksponuojami modeliai
„Gipsy Six“ varikliai yra eksponuojamas keliuose pasaulio aviacijos muziejuose:
Šaltvorto kolekcijoje (Shuttleworth Collection, Old Warden, Bedfordshire);
Londono Mokslo muziejuje (Science Museum, London)
Rumunijos Nacionaliniame karo muziejuje eksponuojamas išilgai perpjautas „Gipsy Six“.
Bendrosios charakteristikos
1934 m. Gipsy Six R, Šaltvorto kolekcijaTipas: 6 cilindrų oru aušinamas apverstas vienaielis vidaus degimo aviacinis variklis
Jungtinė Karalystė]]
.jpg)
