Vladimiras Oriolas
| Vladimiras Oriolas rus. Владимир Эммануилович Орёл | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1952 m. vasario 9 d. Maskva, Rusijos TFSR |
| Mirė | 2007 m. rugpjūčio 5 d. (55 metai) Izraelis |
| Veikla | kalbininkas |
| Alma mater | Maskvos universitetas |
Vladimiras Oriolas (rus. Владимир Эммануилович Орёл, 1952 m. vasario 9 d. Maskva, Rusijos TFSR – 2007 m. rugpjūčio 5 d. Izraelis) – rusų, žydų ir kanadiečių kalbininkas, vertėjas, filologijos daktaras.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
V. Oriolas Maskvos universitete studijavo teorinę ir struktūrinę kalbotyrą. 1981 m. apgynė kandidato disertaciją, 1989 m. – daktaro. V. Oriolas vertė grožinę literatūrą: P. Ronsaro, Ž. Prevero, F. Vijono, V. Šekspyro ir kitų anglų bei prancūzų poetų kūrinius. 1980 m. buvo išleistas L. Kerolio vertimas „Alisa Veidrodžio karalystėje“, o 1988 m. – „Alisa stebuklų šalyje“.[1]
1989–1990 m. Maskvos universitete dėstė istorinę kalbotyrą, emigravęs Izraelin dėstė Jeruzalėje ir Tel Avive. 2001–2002 m. dėstė Prinstono universitete JAV, vėliau – keliuose Kanados universitetuose Albertos provincijoje.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
V. Oriolo mokslinės veiklos kryptys įvairios: slavų, balkanų ir paleobalkanų, semitų–chamitų kalbos, indoeuropiečių prokalbė, biblinė hebrajų kalba, Senojo Testamento tyrimai. V. Oriolas parašė daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių ir 7 monografijas (taip pat ir trijų tomų „Rusų kalbos etimologinį žodyną“), su O. Stolbova išleido „Semitų–chamitų etimologinį žodyną“.[2]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Орёл, Владимир Эммануилович“. Курсивом. Сайт Курия Сергея Ивановича. Nuoroda tikrinta 2022-02-26.
- ↑ Blažek V (2008). „In Memoriam:Vladimir Orel“ (DOC).