Vladimiras Oriolas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
20:17, 26 vasario 2022 versija, sukurta Ed1974LT (aptarimas | indėlis) (Naujas puslapis: {{Žmogaus biografija | vardas = Vladimiras Oriolas<br/>{{ru|Владимир Эммануилович Орёл}} | fonas = culture | paveikslėlis = Vladimir Orel.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1952|02|09}} | gimimo vieta = Maskva, Rusijos TFSR | mirties data = {{Mirė|2007|08|05|1952|02|09}} | mirties vieta = Izraelis | tėvai = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = kalbininkas | partija = | įs...)
(skirt) ←Prieš tai buvusi versija | žiūrėti esamą versiją (skirt) | Kita versija → (skirt)
Vladimiras Oriolas
rus. Владимир Эммануилович Орёл
Gimė 1952 m. vasario 9 d.
Maskva, Rusijos TFSR
Mirė 2007 m. rugpjūčio 5 d. (55 metai)
Izraelis
Veikla kalbininkas
Alma mater Maskvos universitetas

Vladimiras Oriolas (rus. Владимир Эммануилович Орёл, 1952 m. vasario 9 d. Maskva, Rusijos TFSR – 2007 m. rugpjūčio 5 d. Izraelis) – rusų, žydų ir kanadiečių kalbininkas, vertėjas, filologijos daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

V. Oriolas Maskvos universitete studijavo teorinę ir struktūrinę kalbotyrą. 1981 m. apgynė kandidato disertaciją, 1989 m. – daktaro. V. Oriolas vertė grožinę literatūrą: P. Ronsaro, Ž. Prevero, F. Vijono, V. Šekspyro ir kitų anglų bei prancūzų poetų kūrinius. 1980 m. buvo išleistas L. Kerolio vertimas „Alisa Veidrodžio karalystėje“, o 1988 m. – „Alisa stebuklų šalyje“.[1]

1989–1990 m. Maskvos universitete dėstė istorinę kalbotyrą, emigravęs Izraelin dėstė Jeruzalėje ir Tel Avive. 2001–2002 m. dėstė Prinstono universitete JAV, vėliau – keliuose Kanados universitetuose Albertos provincijoje.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

V. Oriolo mokslinės veiklos kryptys įvairios: slavų, balkanų ir paleobalkanų, semitų–chamitų kalbos, indoeuropiečių prokalbė, biblinė hebrajų kalba, Senojo Testamento tyrimai. V. Oriolas parašė daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių ir 7 monografijas (taip pat ir trijų tomų „Rusų kalbos etimologinį žodyną“), su O. Stolbova išleido „Semitų–chamitų etimologinį žodyną“.[2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Орёл, Владимир Эммануилович“. Курсивом. Сайт Курия Сергея Ивановича. Nuoroda tikrinta 2022-02-26.
  2. Blažek V (2008). „In Memoriam:Vladimir Orel“ (DOC).

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]