Pereiti prie turinio

Vojtěch Srba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pakajus (aptarimas | indėlis)
Naujas puslapis: '''Adalbertas Srba''' ({{cs|Vojtěch Srba}}; 1855 m. liepos 17 d. Grossau<ref>Spėjamas Grossau kaimas prie Bad Voeslau (Žemutinė Austrija)</ref> (Austrija) –...
(Jokio skirtumo)

20:20, 2 vasario 2019 versija

Adalbertas Srba (ček. Vojtěch Srba; 1855 m. liepos 17 d. Grossau[1] (Austrija) – 1927 m. kovo 23 d., Chvalnove (Moravija)) – čekų kilmės Romos katalikų kunigas, slavų priešistorės ir lietuvių kalbos tyrinėtojas.

Biografija

Olomouce studijavo teologiją, 1879 m. įšventintas kunigu. Tarnavo įvairiose Olomouco arkivyskupijos parapijose: Klokočeve (vok. Gross Glokersdorf) 1879–1880 m., Pitarnėje u Osoblahy 1880 m., Neplachovicėje 1881–1882 m., Sedzišove (vok. Roewersdorf) 1883 m., Dvorce (vok. Hof) 1883 m., Vranovicėje 1885–1897 m., Hošticėje u Zdonek 1897–1907 m., Partutovicėje 1907–1914 m., Chvalnove 1914–1927 m.

Domėjosi slavų priešistore, ta tema išleido dvi knygas ir paskelbė keletą straipsnių čekiškose laikraščiuose Vychovatelský listy ir Hlasy svatohostýnské. Savarankiškai išmoko lietuvių kalbą, tyrinėjo jos sintaksę ir rūpinosi grynumu. Šiais klausimais rašė į Vilties laikraštį ir Draugijos žurnalą[2], sekė įvykius Lenkijos valdomame Vilniaus krašte – prenumeravo ten leidžiamą laikraštį Lietuvos rytai. Kartu su Jonu Basanavičiumi paskelbė darbą apie senųjų trakų ir lietuvių galimus kalbinius ryšius. Buvo išrinktas Lietuvių mokslo draugijos užsienio nariu–korespondentu.[3]

Adalberto Srbos išlikęs archyvas saugomas Arkivyskupijos biliotekoje Kromerižo pilyje.

Biblografija

Išnašos

Šaltiniai