Pagėgių kapinių koplyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų
Naujas puslapis: {{coord|55.134466|21.895225|type:landmark|display=title}} {{Protestantų bažnyčia|Pagėgiai kapinių koplyčia.JPG|liuteronai|Pagėgių savivaldybė|Pagėgiai|Jankaus g. 25|mū... |
(Jokio skirtumo)
|
12:34, 17 lapkričio 2017 versija
55°08′04″š. pl. 21°53′43″r. ilg. / 55.134466°š. pl. 21.895225°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Tikėjimo srovė | liuteronai |
| Savivaldybė | Pagėgių savivaldybė |
| Gyvenvietė | Pagėgiai |
| Adresas | Jankaus g. 25 |
| Statybinė medžiaga | mūras |
| Pastatyta | XX a. pr. |
Pagėgių koplyčia stovi Pagėgiuose, senosiose kapinėse, esančiose į vakarus nuo miesto centro, už geležinkelio pervažos, prie kelio 4230 Pagėgiai–Plaušvariai . Tai senosios Pagėgių evangelikų liuteronų kapinės, po II pasaulinio karo neatpažįstamai pasikeitusios.
Koplyčia stūkso kapinių pradžioje, prie pagrindinio tako, atskirai aptverta metaline tvorele. Šventoriuje stovi medinis kryžius su raižiniais. Kapinėse tarp daug naujesnių antkapinių paminklų išlikęs vienas kitas senųjų betoninių kapų apvadas, kalvio darbo tvorelė, lietas geležinis kryžius su senu įrašu. Koplyčia prižiūrima vietos katalikų bendruomenės.
Istorija
Pagėgių kapinių koplyčia buvo maldos namais, kai Pagėgiuose neliko katalikų bažnyčios, kurios pastatą sovietinė valdžia nusavino, vėliau nugriovė, o atimtoje evangelikų liuteronų bažnyčioje įkurdintas kino teatras. Tada melstis žmonės rinkosi į suremontuotą evangelikų kapinių mūrinę koplyčią. Joje meldėsi abiejų konfesijų žmonės, o koplyčia dar prieš tai priklausė evangelikams liuteronams, naudota šarvojimui. Tuomet koplyčia buvo kur kas mažesnė, tikintieji per šventes joje netilpdavo. Vėliau katalikų kunigo Bronislovo Šveikausko pagražinta, buvo iškeltas stogas ir padidintas koplyčios plotas. Antrą kartą koplyčia buvo padidinta 1970 m. tuometinio Pagėgių katalikų klebono Petro Stuko iniciatyva, koplyčiai per labai trumpą laiko tarpą buvo pristatytas nemažas priestatas. Valdžia nespėjo apsižiūrėti, o užbaigto statinio nugriauti nebedrįso.
Koplyčia prarado reikšmę, kai Pagėgių katalikai 1996 m. pasistatė naują bažnyčią, o evangelikai liuteronai dar Atgimimo pradžioje atgavo senuosius maldos namus.
