Pereiti prie turinio

Česlovas Sasnauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
red.
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
{{Žmogaus biografija
⚫
| fonas = culture
|vardas= {{PAGENAME}}
| vardas = {{PAGENAME}}
⚫
|fonas= culture
|vaizdas=
| vaizdas =
|vaizdo dydis=
| vaizdo dydis =
|antraštė=
| antraštė =
⚫
| gimė = {{Gimė|1867|06|19}}
<!-- Apie žmogų -->
⚫
| gimimo vieta = [[Kapčiamiestis]], [[Seinų apskritis]]
⚫
|gimė= {{Gimė|1867|6|19|}}
⚫
| mirė = {{Mirė|1916|01|18|1867|06|19}}
⚫
|gimimo vieta= [[Kapčiamiestis]]
| mirties vieta = [[Petrogradas]], [[Rusija]]
⚫
|mirė= {{Mirė|1916|1|18|1867|6|19|}}
|mirties vieta= [[Peterburgas]]
| palaidojimo vieta =
⚫
| gyv_vieta =
|palaidojimo vieta=
⚫
| tautybė =
⚫
|gyv_vieta=
⚫
| pilietybė =
⚫
|tautybė=
| tėvas = Tomas Sasnauskas
⚫
|pilietybė=
|sutuoktinis=
| motina =
| sutuoktinė =
|tėvai=
|vaikai=
| vaikai =
⚫
| veikla = vargonininkas, kompozitorius, choro dirigentas
<!-- Veikla -->
⚫
| sritis =
⚫
|veikla= vargonininkas, kompozitorius, choro dirigentas
⚫
| įstaigos =
⚫
|sritis=
⚫
| pareigos =
⚫
|įstaigos=
⚫
| išsilavinimas =
⚫
|pareigos=
| alma_mater = Peterburgo konservatorija
<!-- Išsilavinimas -->
⚫
| doktorantūros_vadovas =
⚫
|išsilavinimas=
|alma_mater=
| studentai =
⚫
| žinomas =
⚫
|doktorantūros_vadovas=
⚫
| apdovanojimai =
|studentai=
⚫
| parašas =
⚫
|žinomas=
⚫
| pastabos =
⚫
|apdovanojimai=
⚫
|parašas=
⚫
|pastabos=
}}
}}

'''Česlovas Sasnauskas''' ([[1867]] m. [[birželio 19]] d. [[Kapčiamiestis|Kapčiamiestyje]], [[Lazdijų rajono savivaldybė|Lazdijų raj.]] – [[1916]] m. [[sausio 18]] d. [[Peterburgas|Peterburge]], [[1931]] m. [[spalio 23]] d. palaikai perkelti į Kauno kapines) – kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, dainininkas.
'''Česlovas Sasnauskas''' ([[1867]] m. [[birželio 19]] d. [[Kapčiamiestis|Kapčiamiestyje]], [[Seinų apskritis]] – [[1916]] m. [[sausio 18]] d. [[Petrogradas|Petrograde]], [[1931]] m. [[spalio 24]] d. palaikai perkelti į [[Ramybės parkas|Kauno kapines]] <ref>[http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=89103 Lietuvos aidas, 1931-10-24. – 8 p.] [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=89104 1931-10-26. – 6 p.]</ref>) – Lietuvos kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, dainininkas.


== Biografija ==
== Biografija ==
⚫
Gimė [[Kapčiamiesčio Dievo Apvaizdos bažnyčia|Kapčiamiesčio Dievo Apvaizdos bažnyčios]] vargonininko šeimoje. Pirmąsias muzikos žinias gavo iš savo tėvo vargonininko Tomo Sasnausko. Nuo [[1880]] m. pradėjo mokytis vargonuoti pas tuo metu jau garsų [[Kudirkos Naumiestis|Naumiesčio]] apylinkės vargonininką Liucidą (Liudviką) Risauską. [[1883]]–[[1885]] m. savarankiškai vargonininkavo [[Gražiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia|Gražiškių bažnyčioje]], 1885–[[1887]] m. [[Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedra|Vilkaviškio katedroje]]. Nuvykęs į [[Kaunas|Kauną]], pas [[Kauno arkikatedra bazilika|Kauno arkikatedros bazilikos]] vargonininką [[Juozas Kalvaitis|Juozą Kalvaitį]], mokėsi vargonuoti, keletą metų dirbo raštininku Kauno geležinkelio pašto skyriuje. [[1890]]–[[1892]] m. vargonininkavo [[Daugpilis|Daugpilyje]].


⚫
1892–[[1898]] m. Peterburgo konservatorijoje pas prof. Stanislavą Gabelį ir Antonio Cotogni studijavo dainavimą. Peterburge įsitraukė į aktyvią muzikinę veiklą: [[1895]]–[[1909]] m. dėstė Šv. Kotrynos berniukų ir mergaičių gimnazijose, vadovavo Labdarių draugijos mišriajam chorui, lenkų „Liutnios“ draugijos moterų chorui ir bažnytiniams berniukų chorams. Dainavo savo įkurtoje operos trupėje ir vyrų vokaliniame kvartete. Dalyvavo [[Lietuvių mokslo draugija|Lietuvių mokslo draugijos]] dainų rinkimo darbe, [[Lietuvių dailės draugija|Lietuvių dailės draugijos]] veikloje, rūpinosi lietuvių muzikos terminija, koncertiniu repertuaru. Tuo tikslu Peterburge leido periodinius „Lietuviškos muzikos sąsiuvinius“ – iš viso 12 sąsiuvinių. Kaip dainininkas, chorvedys ir pedagogas labai pagyvino lietuvių draugijų koncertinį gyvenimą. 1895–[[1916]] m. buvo Šv. Kotrynos bažnyčios vargonininkas ir profesionalaus choro (12 dalyvių) vadovas.
Pirmąsias muzikos žinias gavo iš savo tėvo vargonininko Tomo Sasnausko.

⚫
Nuo [[ m. pradėjo mokytis vargonuoti pas tuo metu jau garsų [[Naumiestis|Naumiesčio]] apylinkės vargonininką L. Risauską. [[1883]]–[[1885]] m. savarankiškai vargonininkavo [[Gražiškiai|Gražiškiuose]], o [[1885]]–[[1887]] m. – [[Vilkaviškis|Vilkaviškyje]]. Nuvykęs į [[Kaunas|Kauną]], pas [[Kauno arkikatedra bazilika|Kauno arkikatedros bazilikos]] vargonininką J. Kalvaitį mokėsi vargonuoti, keletą metų dirbo pašto raštininku. [[1890]]–[[1892]] m. vargonininkavo [[Daugpilis|Daugpilyje]].

[[1892]]–[[1898]] m. Peterburgo konservatorijoje pas prof. S. Gabelį ir A. Cattoni studijavo dainavimą, [[1899]] m. vasarą lankėsi [[Regensburgas|Regensburge]]. [[1901]] m. baigė Peterburgo konservatoriją ir gavo laisvo menininko diplomą. [[1902]]–[[1904]] m. dar studijavo Peterburgo archeologijos institute, o kompozicijos mokėsi privačiai pas I. Drozdovą. [[1900]]–[[1905]] m. aplankė [[Italija|Italiją]], [[Vokietija|Vokietiją]], [[Čekoslovakija|Čekoslovakiją]] ir [[Šveicarija|Šveicariją]], studijavo vargonavimą [[Roma|Romoje]] pas vargonų virtuozą F. Capocci, susidomėjo [[grigališkasis choralas|grigališkuoju choralu]]. [[1908]] m. gydėsi [[Suomija|Suomijoje]], [[1909]] m. – [[Druskininkai|Druskininkuose]], lankėsi [[Varšuva|Varšuvoje]] ir tėviškėje, [[1912]] m. – Vokietijoje.


[[1899]] m. vasarą lankėsi [[Rėgensburgas|Regensburge]], [[1900]]–[[1905]] m. aplankė [[Italija|Italiją]], [[Vokietija|Vokietiją]], [[Čekoslovakija|Čekoslovakiją]] ir [[Šveicarija|Šveicariją]], studijavo vargonavimą [[Roma|Romoje]] pas vargonų virtuozą Filippo Capocci, susidomėjo [[grigališkasis choralas|grigališkuoju choralu]]. [[1901]] m. baigė Peterburgo konservatoriją ir gavo laisvo menininko diplomą. [[1902]]–[[1904]] m. dar studijavo Peterburgo archeologijos institute, o kompozicijos mokėsi privačiai pas I. Drozdovą. 1905–[[1907]] m. dėstė Katalikų dvasinėje akademijoje (iki [[1913]] m. ir dvasinėje seminarijoje). [[1908]] m. gydėsi [[Suomija|Suomijoje]], [[1909]] m. – [[Druskininkai|Druskininkuose]], lankėsi [[Varšuva|Varšuvoje]] ir tėviškėje, [[1912]] m. – Vokietijoje. <ref>Boleslovas Zubrickas. [[Pasaulio lietuvių chorvedžiai]]: enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 1999.</ref><ref>[http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2013/05/24/fondasa_061.html Gyvenimą paskyręs lietuviškos muzikos kūrimui // XXI amžius, 2013-05-24, Nr. 21 (2045)]</ref>
Peterburge įsitraukė į aktyvią muzikinę veiklą. [[1895]]–[[1916]] m. buvo Šv. Kotrynos bažnyčios vargonininkas ir profesionalaus choro (12 dalyvių) vadovas. [[1905]]–[[1907]] m. dėstė Katalikų dvasinėje akademijoje (iki [[1913]] m. ir dvasinėje seminarijoje). Kaip dainininkas, chorvedys ir pedagogas labai pagyvino lietuvių draugijų koncertinį gyvenimą.


== Kūryba ==
⚫
[[1895]]–[[1909]] m. dėstė Šv. Kotrynos berniukų ir mergaičių gimnazijose, vadovavo Labdarių draugijos mišriajam chorui, lenkų „Liutnios“ draugijos moterų chorui ir bažnytiniams berniukų chorams. Dainavo savo įkurtoje operos trupėje ir vyrų vokaliniame kvartete. Dalyvavo [[Lietuvių mokslo draugija|Lietuvių mokslo draugijos]] dainų rinkimo darbe, Lietuvių dailės draugijos veikloje, rūpinosi lietuvių muzikos terminija, koncertiniu repertuaru. Tuo tikslu Peterburge leido periodinius „Lietuviškos muzikos sąsiuvinius“ – iš viso 12 sąsiuvinių.
Č. Sasnauskas yra vienas lietuviškos profesionaliosios [[muzika|muzikos]] pradininkų. Kūrinių sąrašą sudaro apie 100 kompozicijų. Daugelis jų nebuvo spausdinta ar išvis neišliko iki šių dienų. Kompozitoriaus palikimas nepasižymi žanrų įvairove – didžioji dalis kūrinių skirta atlikti chorui su pritarimu ar be, taip pat balsui solo su pritarimu; grynai instrumentinės muzikos grupę sudaro keletas kompozicijų vargonams.


Sukūrė kantatą „Broliai“ ([[Motiejus Gustaitis|Motiejaus Gustaičio]] žodžiai), du [[requiem]], choro dainų („Kur bėga [[Šešupė]]“, „Užmigo žemė“, „Jau slavai sukilo“, „Karvelėlis“), [[fuga|fugų]] ir pjesių vargonams, romansų. Harmonizavo lietuvių liaudies dainas („Siuntė mane motinėlė“, „Lėk, sakalėli“) ir kt. Kūryboje derino klasicistines ir romantines muzikos išraiškos priemones, siekė nacionalinio savitumo, emocingumo. Kompozitorius kūrė ir bažnytinius kūrinius, giesmes. Ligi šiol bažnyčiose tebegiedama jo sukurta giesmė „Marija, Marija“ ([[Maironis|Maironio]] ž.). <ref>{{TLE|3|629|Vytautas Landsbergis}}</ref><ref>http://www.mic.lt/lt/classical/persons/works/sasnauskasceslovas</ref>
Č. Sasnauskas yra vienas lietuviškos profesionaliosios [[muzika|muzikos]] pradininkų. Sukūrė daug įvairių vokalinių ir instrumentinių kūrinių. Tai kantata „Broliai“, „Requiem“, mišparai, giesmės ir dainos, kūriniai fortepijonui ir vargonams. Chorai yra pamėgę jo dainas „Kur bėga Šešupė“, „Užmigo žemė“, „Jau slavai sukilo“, „Karvelėlis“, giesmę „Marija, Marija“ ir kt. Daina „Jau slavai sukilo“ skambėjo [[1956]] m. Pirmojoje [[JAV]] ir [[Kanada|Kanados]] lietuvių [[dainų šventė]]je [[Čikaga|Čikagoje]].


[[1998]] m. jo vardu pavadinta [[Visaginas|Visagino]] muzikos mokykla. <ref>http://vcsmm.sugardas.lt/index.php/lt/mokykla</ref>
[[1936]] m. Kaune išleista [[Juozas Žilevičius|Juozo Žilevičiaus]] knyga „Česlovas Sasnauskas“. [[1980]] m. išleista prof, muzikologo [[Vytautas Landsbergis|Vytauto Landsbergio]] knyga „Česlovo Sasnausko gyvenimas ir darbai“.


== Šaltinis ==
== Šaltiniai ==
{{ref}}


== Literatūra ==
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
* Česlovas Sasnauskas: trumpa iliustruota biografija ir jo darbų apžvalga 20 metų mirimo sukakčiai paminėti (1916–1936) / [[Juozas Žilevičius]]. – Kaunas: [[Jonas Brundza]], 1936. – 77 p.
* Česlovas Sasnauskas: bibliografija: mokymo priemonė / [[Vytautas Landsbergis]]. – Vilnius, 1978. – 68 p.
* Česlovo Sasnausko gyvenimas ir darbai / Vytautas Landsbergis. – Vilnius: Vaga, 1980. – 212 p.: iliustr.
* Tekstai: gyvenimas ir kūryba / Česlovas Sasnauskas; parengė Vytautas Landsbergis. – Vilnius: Katalikų akademija, 2002. – 151 p.: iliustr. – ISBN 9986-592-42-9


[[Kategorija:Lietuvos chorvedžiai|Sasnauskas, Ceslovas]]
{{DEFAULTSORT:Sasnauskas, Česlovas}}
[[Kategorija:Lietuvos chorvedžiai]]
[[Kategorija:Lietuvos vargonininkai]]
[[Kategorija:Rusijos lietuviai]]

23:09, 5 sausio 2014 versija

Česlovas Sasnauskas
Gimė 1867 m. birželio 19 d.
Kapčiamiestis, Seinų apskritis
Mirė 1916 m. sausio 18 d. (48 metai)
Petrogradas, Rusija
Tėvas Tomas Sasnauskas
Veikla vargonininkas, kompozitorius, choro dirigentas
Alma mater Peterburgo konservatorija

Česlovas Sasnauskas (1867 m. birželio 19 d. Kapčiamiestyje, Seinų apskritis – 1916 m. sausio 18 d. Petrograde, 1931 m. spalio 24 d. palaikai perkelti į Kauno kapines [1]) – Lietuvos kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, dainininkas.

Biografija

Gimė Kapčiamiesčio Dievo Apvaizdos bažnyčios vargonininko šeimoje. Pirmąsias muzikos žinias gavo iš savo tėvo vargonininko Tomo Sasnausko. Nuo 1880 m. pradėjo mokytis vargonuoti pas tuo metu jau garsų Naumiesčio apylinkės vargonininką Liucidą (Liudviką) Risauską. 1883–1885 m. savarankiškai vargonininkavo Gražiškių bažnyčioje, 1885–1887 m. Vilkaviškio katedroje. Nuvykęs į Kauną, pas Kauno arkikatedros bazilikos vargonininką Juozą Kalvaitį, mokėsi vargonuoti, keletą metų dirbo raštininku Kauno geležinkelio pašto skyriuje. 1890–1892 m. vargonininkavo Daugpilyje.

1892–1898 m. Peterburgo konservatorijoje pas prof. Stanislavą Gabelį ir Antonio Cotogni studijavo dainavimą. Peterburge įsitraukė į aktyvią muzikinę veiklą: 1895–1909 m. dėstė Šv. Kotrynos berniukų ir mergaičių gimnazijose, vadovavo Labdarių draugijos mišriajam chorui, lenkų „Liutnios“ draugijos moterų chorui ir bažnytiniams berniukų chorams. Dainavo savo įkurtoje operos trupėje ir vyrų vokaliniame kvartete. Dalyvavo Lietuvių mokslo draugijos dainų rinkimo darbe, Lietuvių dailės draugijos veikloje, rūpinosi lietuvių muzikos terminija, koncertiniu repertuaru. Tuo tikslu Peterburge leido periodinius „Lietuviškos muzikos sąsiuvinius“ – iš viso 12 sąsiuvinių. Kaip dainininkas, chorvedys ir pedagogas labai pagyvino lietuvių draugijų koncertinį gyvenimą. 1895–1916 m. buvo Šv. Kotrynos bažnyčios vargonininkas ir profesionalaus choro (12 dalyvių) vadovas.

1899 m. vasarą lankėsi Regensburge, 1900–1905 m. aplankė Italiją, Vokietiją, Čekoslovakiją ir Šveicariją, studijavo vargonavimą Romoje pas vargonų virtuozą Filippo Capocci, susidomėjo grigališkuoju choralu. 1901 m. baigė Peterburgo konservatoriją ir gavo laisvo menininko diplomą. 1902–1904 m. dar studijavo Peterburgo archeologijos institute, o kompozicijos mokėsi privačiai pas I. Drozdovą. 1905–1907 m. dėstė Katalikų dvasinėje akademijoje (iki 1913 m. ir dvasinėje seminarijoje). 1908 m. gydėsi Suomijoje, 1909 m. – Druskininkuose, lankėsi Varšuvoje ir tėviškėje, 1912 m. – Vokietijoje. [2][3]

Kūryba

Č. Sasnauskas yra vienas lietuviškos profesionaliosios muzikos pradininkų. Kūrinių sąrašą sudaro apie 100 kompozicijų. Daugelis jų nebuvo spausdinta ar išvis neišliko iki šių dienų. Kompozitoriaus palikimas nepasižymi žanrų įvairove – didžioji dalis kūrinių skirta atlikti chorui su pritarimu ar be, taip pat balsui solo su pritarimu; grynai instrumentinės muzikos grupę sudaro keletas kompozicijų vargonams.

Sukūrė kantatą „Broliai“ (Motiejaus Gustaičio žodžiai), du requiem, choro dainų („Kur bėga Šešupė“, „Užmigo žemė“, „Jau slavai sukilo“, „Karvelėlis“), fugų ir pjesių vargonams, romansų. Harmonizavo lietuvių liaudies dainas („Siuntė mane motinėlė“, „Lėk, sakalėli“) ir kt. Kūryboje derino klasicistines ir romantines muzikos išraiškos priemones, siekė nacionalinio savitumo, emocingumo. Kompozitorius kūrė ir bažnytinius kūrinius, giesmes. Ligi šiol bažnyčiose tebegiedama jo sukurta giesmė „Marija, Marija“ (Maironio ž.). [4][5]

1998 m. jo vardu pavadinta Visagino muzikos mokykla. [6]

Šaltiniai

  1. ↑ Lietuvos aidas, 1931-10-24. – 8 p. 1931-10-26. – 6 p.
  2. ↑ Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 1999.
  3. ↑ Gyvenimą paskyręs lietuviškos muzikos kūrimui // XXI amžius, 2013-05-24, Nr. 21 (2045)
  4. ↑ Vytautas Landsbergis. Česlovas Sasnauskas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 629
  5. ↑ http://www.mic.lt/lt/classical/persons/works/sasnauskasceslovas
  6. ↑ http://vcsmm.sugardas.lt/index.php/lt/mokykla

Literatūra

  • Česlovas Sasnauskas: trumpa iliustruota biografija ir jo darbų apžvalga 20 metų mirimo sukakčiai paminėti (1916–1936) / Juozas Žilevičius. – Kaunas: Jonas Brundza, 1936. – 77 p.
  • Česlovas Sasnauskas: bibliografija: mokymo priemonė / Vytautas Landsbergis. – Vilnius, 1978. – 68 p.
  • Česlovo Sasnausko gyvenimas ir darbai / Vytautas Landsbergis. – Vilnius: Vaga, 1980. – 212 p.: iliustr.
  • Tekstai: gyvenimas ir kūryba / Česlovas Sasnauskas; parengė Vytautas Landsbergis. – Vilnius: Katalikų akademija, 2002. – 151 p.: iliustr. – ISBN 9986-592-42-9
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Česlovas_Sasnauskas&oldid=4541462"