Gentile da Fabriano

„Išminčių pagarbinimas“ (1423, Uficių galerija, Florencija)

Džentilė da Fabrianas (it. Gentile da Fabriano, tikr. Gentile di Niccolò di Giovanni di Massio, apie 1370 – 1427 m. ) – italų Protorenesanso, Ankstyvojo Renesanso dailininkas propagavęs vėlyvąjį gotikinį stilių. Žymiausiu jo darbu įvardijamas Strozzi koplyčios altoriaus ištapymas Santa Trinita bažnyčioje Florencijoje „Išminčių pagarbinimas“ (dabar Uficių galerijoje).

Biografija

Džentilė da Fabrianas gimė, manoma, apie 1370 m. Fabriano miestelyje, nuo kurio gavo savo pravardę, Markės regione, tuo metu Popiežiaus valstybėje. Džentilės šeima, manoma, buvo gana pasiturinti. Tėvas Niccolò buvęs išsimokslinęs, matematikas ir astronomas, 1397 m. įstojęs į vienuolyną, kaip ir Džentilės brolis Ludovico. Nieko nežinoma apie Džentilės jaunystę ir mokslus. Akivaizdu, kad jis buvo paveiktas Sienos gotikinės dailės mokyklos. Manoma, kad mokslus išėjo VeronaVeronos ir MilanasMilano miestuose.

Apie 1400-10 m. datuojamas jo darbas prie gimtojo Fabriano esančiame vienuolyne Valle Romita (šiuo metu Breros pinakotekoje Milane). Numanoma, kad Džentilė buvo pasiekęs neblogos padėties tarp Italijos dailininkų, ką rodo plati jo darbų geografija ir darbuose dažnai naudojamas auksas. 1408 m. Džentilė buvo pirmąkart dokumentuotas Venecijoje, kur ištapė altorių, o 1409 m. sulaukė užsakymo Dožų rūmuose (šie darbai neišlikę). Numanoma, kad Venecijoje jo mokiniu buvo Jacopo Bellini.

Apie 1411 m. Džentilė dirbo Folinjo mieste, kur sukūrė freskas Palazzo Trinci rūmuose (menkai išlikusios). Nuo 1414 m. dirbo Brešijos vienoje bažnyčių (šie darbai neišliko). 1419 m. popiežius Martynas V-asis buvo jį išsikvietęs į Romą. 1421 m. Džentilė dokumentuotas Florencijoje, kur gavo užsakymą Santa Trinita (Švč. Trejybės) bažnyčioje Strozzi koplyčioje. 1420 m. dar dokumentuotas Sienoje. Iki 1423 m. Džentilė atliko garsiausią savo darbą, altoriaus ištapymą Išminčių pagarbinimas (šiuo metu uficių galerijaUficių galerijoje, išskyrūs vieną predelos detalę, „Pristatymas šventykloje“, kuri yra Luvre)

1424 m. Džentilė vėl buvo Sienoje, o 1425 m. dirbo Orviete, vietos katedroje. Iki 1425 m. dar atliko Florencijoje Quaratesi poliptiką vienoje bažnyčių. Paskutinius metus praleido dirbdamas ties freskomis Romos Šv. Jono katedroje Laterane Martyno V-ojo užsakymu. Šiuos darbus vėliau baigė Pisanello. Džentilė da Fabrianas minimas miręs 1427 m. spalio 14 d. dokumentuose. Numanoma, kad palaidotas vienoje Romos bažnyčių, tačiau jo kapas neišlikęs. Kaip dailininkas Džentilė įtakojo Jacopo Bellini, Pisanello ir Fra Angelico kūrybą.

Darbų galerija

• 
  Valle Romita poliptikas (apie 1400, Breros pinakoteka, Milanas)
• 
  „Madona su Kūdikiu, Šv. Mikalojus ir Šv. Jekaterina“ (apie 1405, Berlyno paveikslų galerija)
• 
  „Madona su Kūdikiu“ (apie 1415, San Matteo muziejus, Piza)
• 
  „Pristatymas šventykloje“ (1423, Luvras, Paryžius)
• 
  „Madona su Kūdikiu“ (apie 1425, Orvieto katedra)
• 
  Quaratesi poliptikas, „Madona su Kūdikiu“ (apie 1425, Karališkoji kolekcija, Nacionalinė Londono galerija)
• 
  Quaratesi poliptikas, „Piligrimai prie Šv. Mikalojaus kapo“ (apie 1425, Nacionalinė meno galerija Vašingtone)
• 
  Quaratesi poliptikas, iš kairės: Marija Magdalena, Šv. Mikalojus, Šv. Jonas Krikštytojas, Šv. Jurgis (apie 1425, Uficių galerija, Florencija)
• 
  „Geroji naujiena“ (apie 1425, Vatikano pinakoteka, Roma)
• 
  „Mergelės Marijos karūnavimas“ (iki 1427, J.P. Getty muziejus, Los Andželas)

Nuorodos

• Gentile da Fabriano Olga's Gallery tinklalapyje
• Gentile da Fabriano WGA tinklalapyje
• Gentile da Fabriano ir Antonio Pisanello biografija Giorgio Vasari „Le Vite“ (anglų k.)