Variklis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Tebūna bent apibrėžimas pusėtinas - visa kita neverta laikyti... Dedu "Terminas". |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Image:Harley Davidson.jpg|thumb|250px|Harley Davidson motociklo dviejų cilindrų keturtaktis vidaus degimo variklis.]] |
|||
{{terminas}} |
|||
'''Variklis''' (dar. ''Motoras'') — mašina keičianti kokios nors rūšies energiją į mechaninį darbą. Darbą atlieka sukdamasis [[rotorius]], slankiodamas [[stumoklis]], išmetamas iš reaktyvinės tūtos darbo kūnas <ref>[[Lietuviškoji tarybinė enciklopedija]], T.12</ref>. |
|||
'''Variklis''' - prietaisas, konvertuojantis kurios nors rūšies [[energija|energiją]] į mechaninę energiją. |
|||
Skirstomi į: |
|||
| ⚫ | |||
*Pirminius - keičia gamtinius energijos išteklius į mechaninį darbą (Pvz.: [[garo mašina]], [[vėjo malūnas]], [[hdraulinė turbina]]) |
|||
*Antrinius - keičia pirminio variklio energiją į į mechaninį darbą (Pvz.: [[elektros variklis]], [[pneumatinis variklis]]) |
|||
==Istorija== |
|||
[[Image:Mühlrad Majerovo vrilo Gacka.jpg|thumb|left|Vandens malūno ratas atliekantis variklio funkciją.]] |
|||
Pirmieni varikliai buvo hidrauliniai (vandens ratas). Vartoti senovės Rytų valstybėse, vėliau paplito Europoje, kur viduramžiais plačiai pradėti naudoti ir vėjo malūnai. Tokie varikliai buvo pririšti prie tam tikros vietos, energijos šaltinio. |
|||
[[1782]] m. [[Džeimsas Vatas]] ([[JK|Jungtinė Karalystė]]) išrado šiluminę garo mašiną. Garo mašinos leido statyti pramonės įmones ir ten kur nebuvo vietinių energijos šaltinių, tapo [[garvežys|garvežių]] ir laivų varikliais. |
|||
[[XIX a.]] antroje pusėje buvo sukurti du šilumos variklio tipai: [[garo turbina]] ir [[vidaus degimo variklis]]. Aktyvinę garo turbiną [[1883]] m. išrado K. Lavalis ([[Švedija]]), reaktyvinę - Č. Personas ([[JK|Jungtinė Karalystė]]). Pirmąjį vidaus degimo variklį [[1860]] m. sukonstravo E. Lenuaras ([[Prancūzija]]). [[1876]] m. N. Otas ([[Vokietija]] sukūrė keturtaktį vidaus degimo variklį. [[1897]] m. dyzelinį variklį išrado [[Rudolfas Dyzelis]]. Vidaus degimo varikliai plačiai pradėti naudoti automobiliams, lėktuvams. |
|||
Tuo pačiu laikotarpiu intensyviai buvo tobulinami ir hidrauliniai varikliai, hidraulinės turbinos. Aktyvinę hidraulinę turbiną [[1750]] m.išrado J. Zėgneris ([[Vengrija]]), reaktyvinę - [[1872]] m. B. Fiurneronas ([[Prancūzija]]). Hidraulinės turbinos pradėtos plačiai naudoti [[hidroelektrinė]]se. |
|||
Pramonei svarbus buvo elektros variklis. Pirmąjįį nuolatinės srovės variklį [[1834]] m. sukonstravo B. Jakobis ([[Rusija]]), tobulino A. Pačinotis ([[Italija]]), Z. Gramas ([[Belgija]]). Vėliau buvo sukonstruotas trifazis asinchroninis elektros variklis plačiai naudojamas pramonėje. |
|||
[[XX a.]] pirmoje pusėje sukurti nauji variklių tipai: [[dujų turbina]], [[reaktyvinis variklis|reaktyvinis]], [[Branduolinis variklis|branduolinis]] varikliai. Duju turbina tapo pagrindiniu aviaciniu varikliu, taip pat ja varomi lokomotyvai, automobiliai. Branduoliniai varikliai plačiau naudojami laivuose, povandeniniuose laivuose. |
|||
[[1957]] m. F. Vankelis ([[Vokietija]]) sukūrė rotorinį vidaus degimo variklį. Tokie varikliai naudojami automobiliuose, kateriuose. |
|||
==Nuorodo== |
|||
{{commonscat|Engines}} |
|||
*[http://www.keveney.com/Engines.html Engines working. Animation] |
|||
==Išnašos== |
|||
{{reflist}} |
|||
| ⚫ | |||
[[af:Motor]] |
[[af:Motor]] |
||
22:14, 17 kovo 2008 versija
Variklis (dar. Motoras) — mašina keičianti kokios nors rūšies energiją į mechaninį darbą. Darbą atlieka sukdamasis rotorius, slankiodamas stumoklis, išmetamas iš reaktyvinės tūtos darbo kūnas [1].
Skirstomi į:
- Pirminius - keičia gamtinius energijos išteklius į mechaninį darbą (Pvz.: garo mašina, vėjo malūnas, hdraulinė turbina)
- Antrinius - keičia pirminio variklio energiją į į mechaninį darbą (Pvz.: elektros variklis, pneumatinis variklis)
Istorija
Pirmieni varikliai buvo hidrauliniai (vandens ratas). Vartoti senovės Rytų valstybėse, vėliau paplito Europoje, kur viduramžiais plačiai pradėti naudoti ir vėjo malūnai. Tokie varikliai buvo pririšti prie tam tikros vietos, energijos šaltinio.
1782 m. Džeimsas Vatas (Jungtinė Karalystė) išrado šiluminę garo mašiną. Garo mašinos leido statyti pramonės įmones ir ten kur nebuvo vietinių energijos šaltinių, tapo garvežių ir laivų varikliais.
XIX a. antroje pusėje buvo sukurti du šilumos variklio tipai: garo turbina ir vidaus degimo variklis. Aktyvinę garo turbiną 1883 m. išrado K. Lavalis (Švedija), reaktyvinę - Č. Personas (Jungtinė Karalystė). Pirmąjį vidaus degimo variklį 1860 m. sukonstravo E. Lenuaras (Prancūzija). 1876 m. N. Otas (Vokietija sukūrė keturtaktį vidaus degimo variklį. 1897 m. dyzelinį variklį išrado Rudolfas Dyzelis. Vidaus degimo varikliai plačiai pradėti naudoti automobiliams, lėktuvams.
Tuo pačiu laikotarpiu intensyviai buvo tobulinami ir hidrauliniai varikliai, hidraulinės turbinos. Aktyvinę hidraulinę turbiną 1750 m.išrado J. Zėgneris (Vengrija), reaktyvinę - 1872 m. B. Fiurneronas (Prancūzija). Hidraulinės turbinos pradėtos plačiai naudoti hidroelektrinėse.
Pramonei svarbus buvo elektros variklis. Pirmąjįį nuolatinės srovės variklį 1834 m. sukonstravo B. Jakobis (Rusija), tobulino A. Pačinotis (Italija), Z. Gramas (Belgija). Vėliau buvo sukonstruotas trifazis asinchroninis elektros variklis plačiai naudojamas pramonėje.
XX a. pirmoje pusėje sukurti nauji variklių tipai: dujų turbina, reaktyvinis, branduolinis varikliai. Duju turbina tapo pagrindiniu aviaciniu varikliu, taip pat ja varomi lokomotyvai, automobiliai. Branduoliniai varikliai plačiau naudojami laivuose, povandeniniuose laivuose.
1957 m. F. Vankelis (Vokietija) sukūrė rotorinį vidaus degimo variklį. Tokie varikliai naudojami automobiliuose, kateriuose.
