Walter HWK 109-500

HWK 109-500

Tipas	Raketinis variklis
Konstruktorius	Hellmuth Walter
Gamintojas	Hellmuth Walter Kommanditgesellschaft
Taikomas	Arado Ar 234 Blohm & Voss BV 138 Junkers Ju 88 Heinkel He 111 Messerschmitt Me 321 Gigant Messerschmitt Me 323
Pradėtas naudoti	1937 m,
Galia	5,9 kN
Svoris	Sausas: 152 kg Šlapias: 250 kg
oro srautas	Autonominis, nenaudojantis aplinkos oro
kuro sąnaudos	~250 kg/min.
Tarnavimo resursas	30 sek., pakartotiniai užtaisomas

Walter HWK 109–500 – skystu kuru varomas „šaltosios rekacijos“, t.y. cheminė rekacija vyko be degimo, raketinis variklis, Antrojo pasaulinio karo metais sukurtas Vokietijos (Trečiojo Reicho) įmonėje „Walter“. Variklis buvo plačiai naudojamas kaip pagalbinis bombonešių ir kitų sunkiųjų lėktuvų variklis – raketinis greitintuvas.

Aprašymas

„Walter 109–500“ yra autonominis, modulinis vienakomponenčio kuro (angl. monopropelant) pagalbinis variklis (vok. „Starthilfe“), išvystantis 500 kg (5 kN) trauką ir galintis ją palaikyti trisdešimt sekundžių. Sunaudojus degalus, variklis atkabinamas nuo lėktuvo ir parašiutu grąžinamas į žemę. Parašiutas montuojamas išorėje, supakuotas ant buko variklio gondolos priekio.

Vienkomponentis kuras (vok. T-Stoff – stabilizuotas vandenilio peroksido (H₂O₂) (80% – 85%), vandens ir iki 0,1% stabilizatorių mišinys) buvo laikomas variklio modulio priekinėje dalyje įrengtame dideliame sferiniame bake. Už jo buvo montuojama reaktoriaus kamera su atgal nukreipta išmetimo anga. Kameroje T-Stoff susimašydavo su iš variklio viršuje prieš pat išmetimo angą įrengto nedidelio bakelio tekėjusiu katalizatoriumi (Z-Stoff – natrio arba kalcio permanganato vandeniniu tirpalu). Kuro ir katalizatoriaus padavimą į reakcijos kamerą užtikrino iš penkių slėginių bakų tiektas suspaustas oras. Reaktoriaus vidinė struktūra buvo spiralinės formos su „sūkurinėmis pertvaromis“, kurios prailgindavo vienkomponenčio kuro ir katalizatoriaus sąlyčio laikotarpį, padidindavo katalitinės rekacijos švarumą. Susidarę dujos – vandens garai ir deguonis – išsiverždavo per išmetino angą suformuodamos reaktyvinę čiurkšlę.

Variklio galia nebuvo reguliuojama.

Variklis pradėtas eksploatuoti 1942 m. Visi pagaminta apie 6000 šio modelio variklių. Pagridinis gaminotjas – „Heinkel“. Varikilis buvo plačiai naudojamas įvairiuose orlaiviuose“, ypač nepakankama „Jumo 004“ variklių trauka pasižymėjusiuose reaktyviniuose bombonešiuose „Arado Ar 234 B". Šie varikliai taip pat buvo naudojami ir kaip sunkiųjų karinių transportinių sklandytuvų „Me 321“ pagalbiniai kilimo varikliai. Paprastai po kiekvienu orlaivio sparnu buvo montuojama po vieną „Walter HWK 109–500“, išskyrus sunkiuosius transporto sklandytuvus Messerschmitt Me 321, kuriuose buvo montuojami blokai po tris tokius variklius po kiekvienu sparnu.

XXI a. pradžioje muziejuose buvo eksponuojami keli „Walter 109–500“ varikliai. JAV Nacionaliniame aviacijos ir kosmoso muziejuje (angl. National Air and Space Museum – NASM) eksponuojamame restauruotame bombonešyje „Arado Ar 234B“ galima pamatyti ant lėktuvo sparno sumontuotą „Walter 109–500“, Berlyno aviacijos muziejuje (vok. Berlin Gatow Luftwaffe museum) eksponuojamas pavienis variklis.

Naudojimas

„Arado Ar 234“ sparnas su reaktyviniu varikliu „Jumo 004“ ir raketiniu „Walter 109-500“

"Walter 109–500", kaip pagalbinis ir kitų sunkiųjų lėktuvų variklis – raketinis greitintuvas, buvo montuojamas į šių modelių Liuftvafės orlaivius:

• Arado Ar 234
• Blohm & Voss BV 138
• Dornier Do 18
• Junkers Ju 88
• Heinkel He 111
• Messerschmitt Me 321- naudotas montuojant blokais po tris po kiekvienu sparnu
• Messerschmitt Me 323

Techniniai duomenys

Duomenys iš: The race for Hitler’s X-planes: Britain’s 1945 mission to capture secret Luftwaffe technology, Die Deutsche Luftruestung 1933–1945 Vol.4 – Flugzeugtypen MIAG-Zeppelin.

Bendrosios charakteristikos

„Walter 109-500“ JAV muziejuje

• Tipas: skysto kuro raketinis variklis
• Ilgis:
• Skersmuo:
• Sausas svoris: 125 kg
• Šlapias svoris: 250 kg

Komponentai

• Kompresorius:
• Degiklis: katalitinis vandenilio peroksido (80% H₂O₂) skaidymas vienos kameros reaktoriuje be degimo.
• Kuras: vienkomponentis T-Stoff (80% vandenilio peroksidas, katalizuojamas permanganatu Z-Stoff)

Skrydžio duomenys

• Maksimali trauka: 4,90 kN
• Traukos ir galios santykis (raketos galios perkrova):
  • esant užpildytam kuru: 2;
  • Baigiant naudoti kurą: 4.

Šaltiniai

• (EN) Christopher, John (2012). The race for Hitler’s X-planes : Britain’s 1945 mission to capture secret Luftwaffe technology. Stroud: History.
• (DE) Nowarra, Heinz J. (1993). Die Deutsche Luftruestung 1933–1945 Vol.4 – Flugzeugtypen MIAG-Zeppelin (in German). Koblenz: Bernard & Graefe Verlag.
• (EN) Reddin, Shamus. „Walter HWK 109-500 RI-201: "Cold" Rocket Assisted Take-Off Pack“. walterwerke.co. Nuoroda tikrinta 2018 m. kovo 16 d..
• (DE) Botho Stüwe, Peenemünde West: Die Erprobungsstelle der Luftwaffe für geheime Fernlenkwaffen und deren Entwicklungsgeschichte, Bechtermünz Verlag, 1995, 847 p.