Walt Disney

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Voltas Disnėjus
angl. Walt Disney
Walt disney portrait.jpg
Gimė: 1901 m. gruodžio 5 d.
Čikaga, Ilinojus, JAV
Mirė: 1966 m. gruodžio 15 d. (65 metai)
Berbankas, Kalifornija
Tautybė: amerikietis
Tėvai: Elias Disney, Flora Call Disney
Sutuoktinis(-ė): Lillian Bounds (1925–66)
Vaikai:

Diane Marie Disney, Sharon Mae Disney

Veikla: Kino režisierius, vienas iš Walt Disney Productions įkūrėjų

Aktyvumo metai: 1920–1966
Išsilavinimas: MakKinlio vidurinė mokykla, Čikagos vaizduojamųjų menų akademija
Žymūs apdovanojimai:
Commons-logo.svg Vikiteka: Walt DisneyVikiteka
Parašas
Walt Disney 1942 signature.svg

Voltas Disnėjus (angl. Walter Elias „Walt“ Disney; 1901 m. gruodžio 5 d. – 1966 m. gruodžio 15 d.) – JAV kino filmų prodiuseris, režisierius, scenarijų rašytojas, įgarsintojas bei animatorius.

Voltas Disnėjus yra vienas žinomiausių filmų prodiuserių, jis taip pat įkūrė vieną žinomiausių pramogų parkų – Disneilendą bei kartu su broliu – „Walt Disney Productions“ kompaniją, kuri šiuo metu vadinasi „The Walt Disney Company“. Jis kartu su kompanijos darbuotojais sukūrė vieną žinomiausių animacinių herojų – Peliuką Mikį (Mickey Mouse).

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Jaunystė[taisyti | redaguoti kodą]

Voltas Disnėjus gimė Čikagoje, jo protėvių gimtinė – Airija. Persikėlę į Ameriką jie dirbo pačius įvairiausius darbus ir keliavo po visą žemyną, kol 1890 m. atsikraustė į Čikagą.[1]

Kai Voltas buvo penkerių, jo tėtis dėl kilusių neramumų Čikagoje išsikraustė į Misūrį.[2] Ten šeima nusipirko 45 akrus žemės ir fermą[2], kurioje mažasis Voltas pajuto aistrą piešimui.[3] Vienas iš kaimynų, gydytojas pensininkas, Voltui mokėjo už jo mylimo arklio Ruperto piešinius.[3] Berniukas žavėjosi ir traukiniais – juos paišė sėdėdamas šalia geležinkelio[4], žiūrėdamas, kaip traukinyje dirba jo dėdė.

Po ketverių metų, 1911 m., kartu su šeima išsikraustė į Kanzas Sitį Misūrio valstijoje.[5] Čia lankydamas mokyklą jis susipažino su iš teatrų entuziastų šeimos kilusiu Volteriu Pfaiferiu, kuris parodė jaunajam Voltui nuostabų estrados ir „judančių paveikslėlių“ (filmų) pasaulį. Taip būsimas animatorius ėmė daugiau laiko leisti Pfaiferio namuose, nei savuose.[6]

Po beveik vienuolikos metų , 1917 m., Disnėjų šeima grįžo atgal į Čikagą ir ten Voltas pradėjo studijuoti MakKinlio vidurinėje mokykloje ir piešė iliustracijas šios mokyklos laikraščiui. Tuo pat metu lankė ir vakarinius kursus Čikagos meno institute.[7]

Voltas Disnėjus, greitosios pagalbos automobilio vairuotojas Pirmajame pasauliniame kare

16-metis Voltas metė mokyklą ir norėjo prisijungti prie amerikiečių kariuomenės. Deja, tam buvo per jaunas.[8] Tuomet kartu su draugu jis įstojo į Raudonąjį kryžių.[9] Tiesa, kad jį priimtų, jam turėjo būti septyniolika, čia jam padėjo tėvai, sakydami, kad sūnus gimė metais anksčiau nei iš tiesų. Taip Disnėjų atžala visiems metams buvo nusiųstas į Prancūziją, kur vairuodamas medicinos pagalbos automobilį jis sugalvojo visus būsimus personažus.

Holivudas[taisyti | redaguoti kodą]

Kai Voltas atvyko į Los Andželą, piniginėje jis turėjo 40 dolerių ir neužbaigtą filmuką kelioniniame lagamine. Įdomiausia, kad tik atvykęs jis norėjo mesti animaciją, mat manė negalėsiantis konkuruoti su Niujorko studijomis. Pirmasis užsibrėžtas tikslas buvo tapti kino režisieriumi – jis apėjo visas studijas, kurios ieškojo režisierių ir visur išgirsdavo neigiamą atsakymą.

Galiausiai su „Alisa stebuklų šalyje“ jam pasisekė – vienos iš animacijos studijų direktorė Margareta Vinkler pasakė, kad nori pamatyti daugiau šio animacinio filmuko serijų ir pasirašė su Voltu kontraktą.[10] Tuomet kartu su broliu Rojumi vaikinukas įkūrė animacijos studiją[11], kurios pirmieji darbai buvo juokingi filmukai apie Alisą stebuklų šalyje.

1927 m. Margareta Vinkler ištekėjo už Čarlzo B. Mintso, kuris perėmė vadovavimą kino studijai „Universal Pictures“. Tuo metu Disnėjaus bendražygiai jau buvo išsiskirstę, mat „Alisa Stebuklų šalyje“ prarado savo populiarumą.

Laimingasis triušis Osvaldas[taisyti | redaguoti kodą]

Disnėjus, pristatantis visus septynis nykštukus iš filmo „Snieguolė“. 1937 m.

Gan netikėtai populiariu tapo kitas – Volto bendražygio Ubo Aiverkso sukurtas – personažas „Laimingasis triušis Osvaldas“ (angl. Lucky rabbit Oswald). Taigi, Voltas ir vėl pasisamdė buvusius darbuotojus ir pradėjo piešti animacinius filmukus apie triušį Osvaldą.

Kartą Voltą į Niujorką išsikvietė pats Č. B. Mintsas. Kai su juo susitiko, jam buvo pranešta, kad nuo šiol jam ir jo bendražygiams bus mokamas mažesnis atlyginimas. Jei jis su tuo nesutiks, jo paslaugų bus paprasčiausiai atsisakyta. Ponas Mintsas galėjo sau leisti tokį poelgį, mat iš Ubo Aiverkso jau buvo pasisavintos teisės į triušį Osvaldą. Vis dėlto Voltas atsisakė to, dėl ko prasidėjo ilgas teismų procesas dėl teisės leisti laimingąjį triušį.[12] Voltas nugalėjo ir tik 2006 m. „Walt Disney Company“ atgavo teises į „Laimingojo triušio Osvaldo“ personažą iš „NBCUniversal“.

Peliukas Mikis ir kiti garsūs personažai[taisyti | redaguoti kodą]

Iki kol buvo atgautos teisės į triušiuko Osvaldo leidimą, „Walt Disney Company“ sukūrė naują žvaigždę – Peliuką Mikį (Mickey Mouse). Volto biografai nesutaria dėl šio personažo. Vieni sako, kad jį sugalvojo grįždamas iš susitikimo su Mintsu, kiti – kad peliuką Mikį sugalvojo ir nupiešė Ubas Aiverksas. O dar kiti sakė, kad tai vienas antraeilių personažų iš filmuko „Alisa Stebuklų šalyje“ (ten peliuką vadino Aiku (angl. Ike the Mouse).

Pirmąsias „Mickey Mouse“ serijas galvojo ir animavo Ubas.[13] Jis pavadino peliuką Mortimeriu, tačiau vėliau Volto žmona Lilijana pakeitė jo vardą į labiau tinkantį peliukui – Mikis.

Pirmiausia serialas „Peliukas Mikis“ buvo panašus į nebylųjį kiną. Tačiau pastebėjus, kad tai nepatraukia dėmesio, buvo sugalvota, jog filmuką reikia įgarsinti. Ir iki pat 1946 m. peliukas Mikis kalbėjo paties Volto balsu.[13] Tai padėjo tapti šiam animaciniam filmukui populiariu – 1930 m. jis tapo vienu mylimiausių animacinių herojų visame pasaulyje.

Dar tebeleidžiant „Peliuką Mikį“ buvo pradėtas kurti naujas animacinis filmukas – „Kvailos simfonijos“ (angl. Silly Simphonies). Tiesa, pačioje pradžioje jis vadinosi „Kaulų šokiu“ (angl. Skeleton Dance). Jį taip pat kūrė ir animavo Ubas. Tačiau Ubas buvo pervargęs nuo darbo su temperamentinguoju Voltu. Gal dėl to jį perviliojo animacijos kompanija „Powers“, pažadėdama, kad jis galės turėti savo nuosavą studiją. Žinoma, Disnėjus tuojau pat pradėjo ieškoti žmonių, pakeisiančių Ubą. Naujų žmonių reikėjo jau vien todėl, kad pats nesugebėjo piešti taip greitai, kaip pabėgęs bendražygis – Ubas nupiešdavo apie 700 „Peliuko Mikio“ paveikslėlių per dieną.

Po kiek laiko jam pavyko rasti naujų žmonių, kurie ne tik pratęsė „Walt Disney Company“ palikusio bendražygio darbus, bet ir atnešė į kompaniją naujas technologijas – technicolor. Būtent kartu su jais Voltas sukūrė savo visų laikų populiariausią trumpametražį animacinį filmą „Trys paršeliai“.[14]

1932 m. Voltas gavo specialų Oskaro apdovanojimą už „Peliuko Mikio“ sukūrimą. Šis filmukas po naujų technologijų įdiegimo tapo spalvotu, o nuo 1935 m. prie jo prisidėjo ir kiti herojai: Antulis Donaldas, Gufis, Plutas. Neilgai trukus šie personažai sulaukė savo atskirų animacinių filmukų, o ančiukas Donaldas tapo antru visų laikų mylimiausiu herojumi.[15]

Nors Voltas tapo labai žinomu animatoriumi, tai jo netenkino. Jis visą laiką svajojo būti gausios šeimos tėvu, tačiau pirmas Lilijanos nėštumas baigėsi nesėkme – persileidimu. Tada gydytojai patarė jiems pakeliauti po šiltesnius kraštus ir pasiilsėti. Kai pagaliau Lilijana pastojo antrą kartą, Voltas savo seseriai rašė: „Man nesvarbu vaiko lytis, svarbiausia – pats vaikas.“ Jam gimė dukra, ją pavadino Diana Marija, o po kiek laiko šeima susilaukė ir antrosios dukters Šeron Mei.

1968 m. JAV pašto ženklas su V. Disnėjaus atvaizdu

Animacijos aukso amžius[taisyti | redaguoti kodą]

1934 m. Voltas ėmė svajoti apie pilnametražį animacinį filmą. Labiausiai jis norėjo animuoti pasaką apie Snieguolę. Žinoma, tokia užgaida vos neprivertė bankrutuoti pačios studijos, mat darbas truko trejus metus, o pinigus teko skolintis iš Amerikos centrinio banko. Tačiau galiausiai kai pasirodė „Snieguolė ir septyni nykštukai“, premjerą stebėjusi publika pasibaigus filmui atsistojo ir kūrėją pasitiko ovacijomis. Filmas tada uždirbo 38 milijonus dolerių (dabar tai būtų – 98 mln. JAV dol.). Su „Snieguole“ prasidėjo Volto Disnėjaus animacijos aukso amžius – jis dar sukūrė „Pinokį“, „Fantaziją“, „Bembį“, „Aladiną“, „Miegančiąją gražuolę“, „Heraklį“, „Pelenę“ ir kt. Antrojo pasaulinio karo laikais JAV vyriausybė pasirašė su „Walt Disney Company“ sutartį, pagal kurią kompanija privalėjo kurti treniruojančius ir lojalumą Amerikai didinančius filmus.[16] Taip gimė „Fiurerio veidas“, „Pergalė su oro pajėgom“ ir kiti filmai. Žinoma, už šią animaciją Voltas negavo jokių pajamų, tačiau Disnėjus dar sykį į ekranus „išleido“ „Snieguolę ir septynis nykštukus“, taip pat pastatė Žiulio Verno20000 mylių po vandeniu“. Po 1940 m. „Walt Disney company“ sukūrė dar kelis pilnametražius finansiškai sėkmingus filmus: „Alisa Stebuklų šalyje“ (iki tol buvo leidžiamos atskiros serijos), „Piteris Penas“. Taip pat gimė ir dar vienas filmas, sulaukęs tokios pat sėkmės kaip ir „Snieguolė“ – „Pelenė“. Tačiau kad ir kaip pačiam patiko pilnametražiai filmai, jis nepamiršo ir serijinių animacinių filmukų – dienos šviesą išvydo triušis Bagsis (angl. Bugs Bunny). O ančiukas Donaldas ilgainiui pakeitė „žvaigžde“ tapusį peliuką Mikį.

Pramogų parkas ir palikimas[taisyti | redaguoti kodą]

Viena iš dviejų Volto Disnėjaus žvaigždžių Holivudo šlovės alėjoje

1940 m. pabaigoje keliaudamas į Čikagą Voltas nupiešė pramogų parko, kuriame galėtų ilsėtis šeimos, eskizus. Ši idėja gimė jam apsilankius Vaikų fėjų parke (Children's Fairyland) Oklande, Kalifornijoje. Kai svajonių parkas buvo pradėtas statyti, vienam iš savo bendražygių jis sakė: „Noriu, kad tai atrodytų kaip niekas kitas pasaulyje, ir kad viską būtų galima apvažiuoti traukiniu“.[17] Kol parkas buvo statomas, žmonės ne tik entuziastingai žiūrėjo Volto kurtus animacinius filmukus, bet ir 1955 m. prasidėjusią TV laidą „Peliuko Mikio klubas“ (angl. Mickey Mouse Club). Čia savo karjerą pradėjo ir Britney Spears, ir Christina Aguilera bei Justin Timberlake. Apie 1960 m. Volto Disnėjaus „imperija“ turėjo milžinišką pasisekimą ir tapo pasaulio lyderiu tarp norinčių atostogas leisti kartu šeimų. O be to, be Disneilendo, Voltas turėjo gausybę kitų idėjų. Tačiau baigiantis 1966 m. jam buvo nustatytas plaučių vėžys, tapęs jo mirties priežastimi.[18] Voltas mirė po savo 65 gimtadienio. „Walt Disney Company“ iki mirties valdė jo brolis Rojus Disnėjus. Net ir praėjus daugiau nei 40-čiai metų nuo Volto Disnėjaus mirties „imperija“ tebegyvuoja. Dabar „Walt Disney Company“ priklauso 5 kurortai, 11 teminių parkų, 2 vandens parkai, 39 viešbučiai, 8 animacijos ir 6 įrašų studijos, 11 kabelinių ir 1 palydovinė televizija. Tiesa, dabartiniai animaciniai filmai kuriami „Walt Disney Company“ piešiami nebe ranka, o kompiuteriais – nebeliko Volto Disnėjaus laikų animacijos.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Neal Gabler, Walt Disney: The Triumph of the American Imagination (2006), p. 7.
  2. 2,0 2,1 Neal Gabler, Walt Disney: The Triumph of the American Imagination (2006), p. 9-10.
  3. 3,0 3,1 Neal Gabler, Walt Disney: The Triumph of the American Imagination (2006), p. 15.
  4. "Walt Disney biography." Just Disney. Suarchyvuota nuo originalo 5 Birželis 2008. Nuoroda tikrinta 2008-05-21.
  5. Neal Gabler, Walt Disney: The Triumph of the American Imagination (2006), p. 18.
  6. Thomas 1991, pp. 33–41
  7. Thomas 1991, pp. 42–43
  8. Neal Gabler, Walt Disney: The Triumph of the American Imagination (2006), p. 36.
  9. Neal Gabler, Walt Disney: The Triumph of the American Imagination (2006), p. 37.
  10. Neal Gabler, Walt Disney: The Triumph of the American Imagination (2006), p. 80.
  11. Neal Gabler, Walt Disney: The Triumph of the American Imagination (2006), p. 78.
  12. Neal Gabler, Walt Disney: The Triumph of the American Imagination (2006), p. 109.
  13. 13,0 13,1 Solomon, Charles. "The Golden Age of Mickey Mouse." Disney. Suarchyvuota nuo originalo 10 Liepa 2008. Nuoroda tikrinta 2008-05-21.
  14. Danks, Adrian. "Huffing and Puffing about Three Little Pigs." Senses of Cinema. Suarchyvuota nuo originalo 22 Balandis 2008. Nuoroda tikrinta 2008-05-21.
  15. "Donald Duck." Encyclopædia Britannica. Nuoroda tikrinta 2008-05-21.
  16. "U.S. Naval Activities World War II by State." Patrick Clancey. Nuoroda tikrinta 2012-03-19.
  17. "Walt Disney Quotes." Tripod.com. Nuoroda tikrinta 2008-05-21.
  18. "Chronology of the Walt Disney Company." Island Net. Nuoroda tikrinta 2008-05-21.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Thomas, Bob (1994). Walt Disney: An American Original. New York: Hyperion. ISBN 0-7868-6027-8.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikicitatos

Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose