Vytautas Rančelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vytautas Rančelis
Gimė 1938 m. sausio 31 d.
Kalvarija, Marijampolės apskritis
Mirė 2021 m. sausio 13 d. (82 metai)
Vilnius
Veikla genetikas
Sritis augalų mutagenezė, genotoksikologija, mutagenezės genetinė reguliacija, augalų genetiniai ištekliai
Organizacijos Vilniaus universitetas
Pareigos Botanikos ir genetikos katedros vedėjas
Išsilavinimas habilituotas biologijos mokslų daktaras
Alma mater 1960 m. Vilniaus universitetas
Žymūs apdovanojimai

1990 m. Lietuvos mokslo premija

Vytautas Petras Rančelis (1938 m. sausio 31 d. Kalvarijoje, Marijampolės apskrityje2021 m. sausio 13 d. Vilniuje) – lietuvių genetikas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1955 m. baigė Alytaus 1-ją vidurinę mokyklą. 1955–1960 m. studijavo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete. Baigęs studijas įgijo biologo-botaniko (augalų fiziologo), biologijos ir chemijos mokytojo specialybę.

Nuo 1960 iki 1963 m. buvo Maskvos valstybinio M. Lomonosovo universiteto genetikos specialybės aspirantas. 1963 m. pradėjo dėstyti genetiką Vilniaus universitete ir reorganizavo jos dėstymą vietoje įsigalėjusio lysenkizmo. 1963–1972 m. buvo Vilniaus universiteto Biochemijos, biofizikos ir genetikos katedros asistentas, vyr. dėstytojas, docentas, 1972–2003 m. – Botanikos ir genetikos katedros vedėjas, 20042013 m. – katedros profesorius, nuo 2013 m. – profesorius-emeritas. 1986 m. buvo suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas.

1982 m. Baltarusijos SSR mokslų akademijos Genetikos ir citologijos institute apgynė mokslų daktaro (biologijos-genetikos) disertaciją „Egzogeniniai ir endogeniniai modifikatoriai apsprendžiant augalų mutabilumą ir jautrumą mutagenams“, už kurią tais pačiais metais jam buvo suteiktas mokslų daktaro laipsnis, o 19931994 m. buvo nostrifikuotas kaip habilituoto daktaro laipsnis.

1976, 1984, 1986 m. stažavosi Maskvos valstybiniame M. Lomonosovo universitete, 2007 m. – Monsanto universitete (Švedijos padalinyje).

Buvo vienas iš Lietuvos genetikų ir selekcininkų draugijos organizatorių, 1966–1971 m. buvo jos viceprezidentas, 1976–2004 m. – prezidentas. Taip pat buvo vienas iš Baltijos šalių genetikos draugijų federacijos steigėjų, pirmasis jos prezidentas (19911993 ir 19992002 m.). 19821990 m. Sąjunginės N. Vavilovo genetikų ir selekcininkų draugijos Centrinės tarybos, prezidiumo, SSRS mokslų akademijos Genetikos probleminės tarybos narys. 1990 m. buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu-korespondentu, 2011–2013 m. – tikrasis narys, nuo 2013 m. buvo narys-emeritas.

Organizavo 23 tarprespublikines ir respublikines, tarptautines konferencijas, 1992 m. organizavo pirmąjį Baltijos šalių genetikos kongresą, 2002 m. organizavo 3-jį kongresą. Abu jo organizuoti kongresai vyko Vilniuje.

1994–2002 m. buvo Lietuvos mokslų akademijos žurnalo „Biologija“ redakcinės kolegijos pirmininko pavaduotojas, 2002–2010 m. – pirmininkas. Buvo Visuotinės lietuvių enciklopedijos Mokslinės redakcinės tarybos narys.[1][2]

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dirbo augalų mutagenezės, genotoksikologijos, genetinės mutagenezės reguliacijos, genetinių augalų išteklių, imunogenetikos tyrimo srityje. Išspausdino per 260 mokslinių ir 200 mokslo populiarinimo straipsnių.[1][2]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Mutacijos ir jų reikšmė. – Vilnius, 1970. – 14 p.
  • Paveldimumas ir aplinka. – Vilnius, 1971. – 16 p.
  • Aukštesniųjų augalų jautrumo mutageniniams veiksniams reguliacija, 1978 m. (rusų kalba)
  • Genetika ir žemės ūkis. – Vilnius, 1981. – 17 p.
  • Bendroji genetika. – Vilnius, 1986. – 327 p.
  • Eukariotų genetika. – Vilnius, 1988. – 92 p.
  • Genetika. – Vilnius, 2000. – 664 p.
  • Prisimenant profesorių Joną Dagį (1906–1996), 2006 m. (su kitais)
  • Augalų genetika. – Kaunas, 2008. – 349 p.[1][2]

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]