Viesulas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Viesulas Manitoboje

Viesulas – stipriai besisukanti oro kolona, kurios galai jungiasi su žeme ir liūtiniais kamuoliniais debesimis, arba, retais atvejais, su kamuoliniais debesimis. Šiaurės Amerikos atogrąžų viesulas vadinamas tornadu. Jis dažniausiai siaučia rytinėje ir pietinėje JAV dalyse, netoli Meksikos įlankos.[1] Sausumos viesulas dar vadinamas trombu.

Viesulas – lokalinis meteorologinis reiškinys. Viesulas dažnai atrodo kaip iš žemo kamuolinio liūtinio debesies nusileidęs piltuvas, straublys ar stulpas. Iš vieno debesies gali nusileisti vienu metu keli sūkuriai.

Viesulo skersmuo – iki kelių šimtų metrų, slinkimo greitis 10–20 m/s. Viesulo viduje oras sukasi (paprastai prieš laikrodžio rodyklę) 50–100 m/s greičiu; to sūkurio centre oro slėgis labai žemas, todėl susidaro stiprūs kylantys srautai, ir viesulas slinkdamas traukia į save žemes, vandenį, įvairius daiktus, gyvūnus; traukdamasis susuka net metalines sijas, sutrupina storus medžius.

Viesulas kyla dėl ypač nepastovios stratifikacijos apatiniuose atmosferos sluoksniuose. Viesulai dažnesni virš jūrų; virš sausumos viesulai pasitaiko kaitros metu.

Lietuvoje (nuo 1951 m.) buvo 24 viesulai, neramiausi buvo 1978, 1981 ir 1983 m. – praūžė net po du viesulus per metus.

Patys smarkiausi viesulai buvo 1981 m. gegužės 29 d. Širvintose ir 1985 m. gegužės 10 d. prie Nemenčinės. Viesulo trukmė nuo 4 iki 30 min. Trumpiausiai (4 min.) trukęs viesulas buvo 1988 m. birželio 9 d. Šalčininkuose. Smarkus viesulas 2011 m. liepos 27 d. praūžė per Kėdainių, Radviliškio, Šiaulių rajonus.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Viesulas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

  1. Viesulas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius

Nuoroda[taisyti | redaguoti kodą]

Tornadas (angl.)