Atmosferos slėgis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Barometras – prietaisas matuoti atmosferos slėgiui

Atmosferos slėgis tai toks slėgis, kuriuo kiekviename atmosferos taške oras suspaudžiamas aukščiau esančių atmosferos sluoksnių ir pats slegia aplinką. Atmosferos slėgį 1643 m. atrado paskutinis Galilėjaus mokinys E. Toričelis.[1]

Atmosferos slėgis apatiniuose sluoksniuose keičiasi greičiau negu viršutiniuose. Aukštis, per kurį atmosferos slėgis pasikeičia vienu vienetu, vadinamas barometriniu žingsniu (mm Hg – nPa – mbar).

Horizontalusis barinis gradientas – tai slėgio kitimas horizontalioje plokštumoje izobaroms statmena kryptimi. Jis matuojamas mbar (hPa)/100 km. Horizontalaus barinio gradiento dydį rodo izobarų tankumas: kuo jos tankesnės, tuo didesnis horizontalusis barinis gradientas, taigi jis atvirkščiai proporcingas atstumui tarp izobarų. Vidutinė horizontalaus barinio gradiento vertė lygi 1-3 mbar/100 km.

Oro tankis didėja didėjant slėgiui ir mažėjant oro temperatūrai. Tačiau didžiausi oro tankio pasikeitimai vyksta kintant slėgiui. Patys žemiausi oro sluoksniai, kuriuos slegia visas atmosferos storis, turi didžiausią tankį. Dėl oro tankio mažėjimo kylant aukštyn tampa aišku, kad slėgio kitimas vyksta greičiau žemuose oro sluoksniuose negu viršutiniuose. Lygiai tą patį galima pasakyti, kad šaltoje oro masėje slėgis kylant aukštyn mažėja greičiau negu šiltoje oro masėje. Todėl esant vienodam slėgiui prie žemės paviršiaus tam tikras slėgis tam tikrame aukštyje šiltoje oro masėje bus aukščiau negu šaltoje oro masėje.

Atmosferos slėgis susidaro dėl gravitacinės Žemės traukos (oras turi svorį). Oro slėgio matavimo prietaisas – barometras. Dažniausiai naudojami gyvsidabrio barometras ir barometras-aneroidas. Oro slėgis matuojamas ir elektroniniais prietaisais. Oro slėgis matuojamas hektopaskaliais (hPa) arba milibarais (mb). Vidutinis (normalus) oro slėgis jūros lygyje yra 1013 hPa. Esant tokiam slėgiui, oras spaudžia Žemės paviršių 1,013 kg/cm2 jėga. Atmosferos slėgio nejaučiame, nes mūsų organizmo viduje jis toks pat kaip ir išorėje. Atmosferos slėgis keičiasi – priklauso nuo aukščio v.j.l. ir temperatūros.

Atmosferos slėgis ir aukštis virš jūros lygio[taisyti | redaguoti kodą]

Kylant į viršų, atmosferos slėgis krinta, nes mažėja slegiantis oro stulpas. Nuo jūros lygio iki 1 km aukščio oro slėgis nukrinta vidutiniškai apie 10 hPa kas 100 m. Dar aukščiau šis kritimas lėtėja. 5 km aukštyje oro slėgis beveik dvigubai mažesnis nei jūros lygyje, o 15 km aukštyje – net 8 kartus. Bet kurios vietos normalaus oro slėgio rodiklis priklauso nuo jo aukščio v.j.l. Pavyzdžiui, Vilniaus (101 m v.j.l., Katedros aikštėje) normalus oro slėgis yra 1003 hPa, o Madrido (667 m v.j.l.) – 946 hPa.

Atmosferos slėgio žemėlapiai[taisyti | redaguoti kodą]

Žemėlapiuose oro slėgis vaizduojamas izobaromis. Sinoptiniuose žemėlapiuose atmosferos slėgis vaizduojamas konkrečiuoju laiku. Klimato žemėlapiuose nurodomas vidutinio atmosferos slėgio pasiskirstymas tam tikrą mėnesį pagal daugiamečių stebėjimų rezultatus.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Atmosferos slėgis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. KARAZIJA, Romualdas. Įžymūs fizikai ir jų atradimai. Kaunas: Šviesa, 2002, 25 p. ISBN 5-430-03260-3.