Varmiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Varmiai (prūs. Warmi) – viena iš senųjų prūsų grupių, gyvenusi Varmėje, kurios buvusios teritorijos didžioji dalis po 1945 m. priklauso Lenkijai.

Varmiai gyveno tarp Aistmarių, Alnos ir Paslenkos upių.[1] Pirmieji į dabartinės Lenkijos žemes atvykę polianų kunigaikščiai 997 m. pradėjo bandyti užkariauti prūsų žemes. Mėgstamas būdas buvo apkrikštyti vis dar pagoniais esančius vietinius gyventojus, kartu užkariaujant jų žemes. Buvo organizuota nemažai kryžiaus žygių, kuriuos sukviesdavo Konradas Mazovietis. Jie puldinėjo ir bandė užkariauti jotvingių žemes (kurios vėliau tapo Lenkijos Palenkės regionu), o taip pat ir galindų žemes. Kai prūsai ir Pomeranijos baltai ėmė gintis nuo lenkų puldinėjimo, Konradas, kuris dar 1209 m. buvo sukvietęs kryžiaus žygį, pasikvietė Teutonų ordiną.

Varmius kaip ir kitus prūsus užkariavo Teutonų ordino riteriai, rengę kryžiaus žygius globojami popiežiaus. Vietiniai gyventojai buvo atverčiami į krikščionybę, buvo pastatyta daug pilių ir miestų, o į prūsų žemes buvo kviečiami kolonistai iš Vokietijos, Lenkijos ir kitų krikščioniškų Europos šalių. Prūsai palaipsniui buvo asimiliuojami ir prūsų kalba XVII a. pabaigoje ar XVIII a. pradžioje išnyko.[2]

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1230 m. atvykę į Kulmo žemę Teutonų ordino riteriai ėmė nukariauti pagonis prūsus ir versti juos į krikščionybę. Varmius, bartus ir notangus nukariavo 1238–1241 m. [3] Per vieną pirmųjų Varmės antpuolių riteriai sunaikino varmių pilį Honedą ir pastatė savo plytinę Balgos pilį.[4]

Naudodamiesi savo patikima taktika Teutonų ordino riteriai naudojo Balgą kaip tolesnių puolimų bazę. Ši pilis buvo viena iš penkių tvirtovių, kurių 1242 m. kilusio Pirmojo prūsų sukilimo metu prūsai nepaėmė.[5] Sukilimas baigėsi 1249 m. Christburgo taika. Ordinas pastatė naujas Braunsbergo ir Heilsbergo pilis.

1260 m. Vokiečių ordinas triuškinamai pralaimėjo Durbės mūšį, ir prūsai vėl sukilo. Didysis prūsų sukilimas vyko keturiolika metų. Varmiai savo vadu išsirinko Glapą (Glappo) ir prisijungė prie sukilimo. Sukilimo pradžioje Glapas su savo vyrais sėkmingai užėmė Braunsbergą, bet jiems nepasisekė užimti Balgą. 1266 m. Brandenburgo markgrafystės valdovai atvyko į Prūsiją ir ant Varmės ir Notangos sienos tarp Balgos ir Kenigsbergo pastatė pilį, kuri atlaikė prūsų puolimus. Ją pavadino Brandenburgu (dabar tai Ušakovas Kaliningrado srityje).
Glapas buvo sugautas ir pakartas 1273 m., kai bandė užimti tvirtovę.[6] Sukilimas baigėsi dar po metų, jis buvo paskutinis sukilimas, kuriame dalyvavo varmiai.
Po to jie lėtai susiliejo su vokiečiais ir lenkais. Po Torunės taikos lenkai gausiai kėlėsi į Varmę, ir Varmės arkivyskupija buvo išplėšta iš Vokiečių ordino rankų ir atsidūrė Lenkijos karūnos valdžioje kaip Karališkosios Prūsijos provincijos dalis.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Simas Sužiedėlis, ed (1970–1978). „Prussians“. Encyclopedia Lituanica. IV. Boston, Massachusetts: Juozas Kapočius. pp. 367.
  2. Sabaliauskas, Algirdas (2002). Mes baltai (2nd ed.). Gimtasis žodis. pp. 73–74. ISBN 9955-512-17-2.
  3. Kulikauskas, Gediminas (2002). „Ordinų raida XIII–XIV amžiuose“. Gimtoji istorija. Nuo 7 iki 12 klasės. Vilnius: Elektroninės leidybos namai. ISBN 9986-9216-9-4
  4. Simas Sužiedėlis, ed (1970–1978). „Varmė“. Encyclopedia Lituanica. VI. Boston, Massachusetts: Juozas Kapočius. pp. 60.
  5. Urban, William (2000). The Prussian Crusade (2nd ed.). Chicago, Illinois: Lithuanian Research and Studies Center. pp. 198–199. ISBN 0-929700-28-7
  6. Urban, William. The Prussian Crusade, 331–332.