Glapas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Glapas (m. apie 1273 m.) – Prūsijos Varmės didžiūnas vitingas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Per 12601274 m. Didįjį prūsų sukilimą prieš Vokiečių ordiną varmių karo vadas. Iki 1264 m. su pagudėnų vadu Auktuma išvijo kryžiuočių įgulas iš keliolikos pilių, tarp jų iš Varmės vyskupo Brunsbergo (Braunsbergo, dab. Branevas) ir Heilsbergo pilių. Kryžiuočiai pasitraukė į Elbingo pilį. 1266 m. staigiu puolimu sugriovė Brandenburgo pilį Notangoje.

Buvo išduotas priešui Sleinavo, kuris įkalbėjo jį apie 1273 m. pulti vokiečių pilaitę Aismarių pakrantėje, priešais Brandenburgą, o pats apie tai pranešė Karaliaučiaus komtūrui. Sutartu laiku kryžiuočiai iš pasalų išžudė varmius, o Glapą pristatė į Karaliaučių. Komtūro įsakymu jis pakartas ant kalvos į vakarus nuo pilies. Vėliau kalnas ilgai buvo vadinamas Glapo kalnu, vėliau – Rollberg. Po jo mirties sukilimas Varmėje baigėsi.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Rimantas Jasas. Glapas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 744 psl.