Vaistinė ožragė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vaistinė ožragė
Vaistinė ožragė
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Eilė: Pupiečiai
( Fabales)
Šeima: Pupiniai
( Fabaceae)
Gentis: Ožragė
( Trigonella)
Rūšis: Vaistinė ožragė
( Trigonella foenum-graecum)
Mokslinis pavadinimas
Trigonella foenum-graecum
(L.)[1], 1753
Sinonimai

Trigonella tibetana[2]

Vaistinė ožragė (lot. Trigonella foenum-graecum) – pupinių (Fabaceae) šeimos vienmetis augalas, paplitęs Pietų Europoje, Afrikoje ir Azijoje. Augalų pasėliai auginami visame pasaulyje.

Augalo morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ožragės išauga iki 60 cm aukščio. Lapai trilapiai, sudaryti iš 2 cm ilgio ovalo formos lapelių, kurių kraštai truputi dantyti. Žiedai smulkūs, nuo gelsvai baltų iki šviestai violetinių, skleidžiantys stiprų kvapą. Žydi gegužės – birželio mėn. Iki 10 cm ilgio lenktose ankštyse būna daug rudų sėklų.

Vardai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaistinė ožragė dar vadinama kupranugarių žole arba graikiniu šienu[3]. Kitose kalbose: angl. Common fenugreek, Cultivated trigonella, Fenugreek, Fenugreek seeds, Greek clover, Greek hay., pranc. Fénugrec, Foin grec, Graines de fénugrec, Sénegrain, Trigonelle, malaj. Kelabet, kin. Hu lu ba)[1].

Sėklos

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaistinę ožragę galima vartoti maistui, prieskoniams, kosmetikai, vaistams. Vaistams tinka sumaltos ožragės sėklos bei džiovintų lapų arbata. Nedideli kiekiai vaistinės ožragės naudojami geros kokybės kario milteliuose. Ožragė populiari Pietų Indijoje, ir yra visur vartojamo tamilų prieskonių mišinio sambaar podi sudėtyje. Karčiai aromatingos sėklos – būtina bengališko penkių prieskonių mišinio panch phoron sudedamoji dalis. Vaistinės ožragės lapai – svarbus prieskonis visose šalyse nuo Vakarų Azijos iki Šiaurės Indijos. Džiovinti ožragės lapai vartojami Gruzijoje prieskonių mišiniui khmeli-suneli. Šiaurės Indijoje jie kartais vartojami ruošiant tipišką šiaurinę mielinę duoną methi naan[4].

Kosmetologai vaistinę ožragę naudoja įvairiose odos gražinimo bei gaivinimo procedūrose[5].

Vaistinės ožragės sėklose yra kumarinų, steroidinių saponinų, eterinio aliejaus, suteikiančio sėkloms būdingą kvapą, ir alkaloidų, o stiebuose ir lapuose – cholino, saponinų, diosgenino, gleivių, kartumynų, tanino, dervų, vitamino C bei riebiųjų aliejų. Iš vaistinės ožragės pagaminti preparatai mažina cukraus kiekį kraujyje, sėklose esantys steroidiniai saponinai slopina cholesterolio absorbciją žarnyne ir cholesterolio gamybą kepenyse. Sėklų nuoviru gydomas kosulys bei astma[6][7].

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]