Tuzų senosios kapinės

Koordinatės

56°04′17″š. pl. 21°40′48″r. ilg. / 56.071443°š. pl. 21.679988°r. ilg.

Vieta

Kretingos rajonas

Seniūnija

Imbarės seniūnija

Plotas

0,1 ha

Naudotas

XVI a. – XIX a. pr.

Žvalgytas

1991, 2015 m.

Registro Nr.

24241 (L574)

Tuzų senosios kapinės, vadinamos Markapiais, Senkapiais (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 24241, senas vertybės kodas - L574) – neveikiančios kapinės šiaurės rytiniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Tuzuose (Imbarės seniūnija), 1,45 km į šiaurės rytus nuo kelių 2302 Salantai–Plateliai–Alsėdžiai (Kalvų g.) ir 2324 Žeimiai–Tuzai (Velėnijų g.) kryžkelės, Tuzų miške, Salanto upės dešiniajame krante.

Kapinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtos kaimo žemių šiaurės rytiniame pakraštyje, mišku apaugusioje aukštumos viršūnėje. Jos netaisyklingo penkiakampio plano, pailgos šiaurės rytų – pietvakarų kryptimi, 41,2 m ilgio ir iki 32,8 m pločio,^[1] pakraščiuose apaugusios medžiais, apjuostos griovio ir žemių pylimo, kurio šiaurės rytinėje dalyje paliktas tarpas praėjimui. Paviršius lygus, nežymiai žemėja link kraštų. Laidojimo žymių nesimato. Kapinėse yra 9 kryžiai: du metaliniai ir 7 mediniai (2 seni ir 5 nauji).

Teritorijos plotas – 0,1 ha, perimetras – 121 m.^[2]

1,6 km į šiaurės vakarus yra Tuzų II senosios kapinės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtos XVI a., vadinamos Markapiais, Senkapiais, Kapeliais. Veikė iki XVIII a. pab. – XIX a. pr. Jose laidoti Tuzų ir šiaurės rytinėje kaimo dalyje buvusio Patuzių užusienio gyventojai. Vėliau iki Pirmojo pasaulinio karo čia buvę pakasami savižudžiai, nekrikštyti mirę kūdikiai, neatpažinti skenduoliai. Nuo seno kapinėse statomi monumentalūs ąžuoliniai kryžiai.^[3]

1976, 1982 ir 1995 m. kartografuotos. 1997 m. įrašytos į nekilnojamųjų kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąrašą (L574),^[4] 2005 m. pripažintos valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.^[5]

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1935 m. žvalgė Tuzų pradžios mokyklos mokytoja Stasė Kiudulaitė,^[6] 1991 ir 2015 m. – Julius Kanarskas (Kretingos muziejus), 2015 m. – Loreta Jatulionytė-Brezgienė (KPC).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų ir saugotinų objektų katalogas. – Vilnius: Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1976 m.
↑ Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai). – Kaunas: Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, 1983 m. – L. 70
↑ Julius Kanarskas. Tuzų kaimo kapinės (Imbarės apyl., Kretingos raj.), Kretinga, 1992 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 250. – L. 6–8
↑ Valstybės žinios – 1998 m. vasario 7 d. – Nr. 14. – P. 61
↑ Valstybės žinios – 2005 m. gegužės 7 d. – Nr. 58-2034
↑ Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, b. 20. – L. 297]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valstybės archeologijos komisijos medžiaga^{[neveikianti nuoroda]}
„Tuzų k. pirmosios senosios kapinės“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2015-10-04.
Kretingos krašto enciklopedija Archyvuota kopija 2015-10-07 iš Wayback Machine projekto.

[1] Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų ir saugotinų objektų katalogas. – Vilnius: Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1976 m.

[2] Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai). – Kaunas: Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, 1983 m. – L. 70

[3] Julius Kanarskas. Tuzų kaimo kapinės (Imbarės apyl., Kretingos raj.), Kretinga, 1992 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 250. – L. 6–8

[4] Valstybės žinios – 1998 m. vasario 7 d. – Nr. 14. – P. 61

[5] Valstybės žinios – 2005 m. gegužės 7 d. – Nr. 58-2034

[6] Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, b. 20. – L. 297]

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]