Tulžies pūslės akmenligė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tulžies akmenys

Tulžies pūslės akmenligė (lot. cholelithiasis) – liga, kai tulžies pūslėje ar jos latakuose susidaro akmenų.

Priežastys[taisyti | redaguoti kodą]

Tulžies pūslės akmenligė prasideda dėl tulžies sąstovio tulžies pūslėje, pasunkėjus tulžies nutekėjimui, dėl medžiagų apykaitos sutrikimų, tulžies pūslės ir latakų uždegimo. Jei tulžies pūslėje ir latakuose vis kartojasi uždegimas, jie gali susiaurėti, gali sutrikti jų judesiai. Dėl to tulžiai sunkiau nutekėti į dvylikapirštę žarną. Susitvenkusios tulžies pūslėje tulžies cheminė sudėtis keičiasi: sumažėja rūgščių, padaugėja cholesterolio. Kartu atsiranda bilirubino, cholesterolio ir kitų nuosėdų; jos sulimpa ir sudaro įvairaus dydžio akmenis. Akmenų gali būti nuo 1 iki 200. Akmenys gali būti bilirubininiai (gana retai, pvz., esant hemolizei), cholesteroliniai ir mišrūs (dažniausiai). Jų dydis būna labai įvairus. Tulžies pūslei ir latakams susitraukinėjant, akmenys gali pajudėti ir užkimšti latakus, tuomet būna skausmo priepuolis, kartais gali atsirasti gelta. Skausmus dažniausiai sukelia nedideli akmenukai.

Taip dažniausiai atsitinka vyresniems nei 40 metų, nutukusiems ar linkusiems tukti žmonėms, ypač moterims. Tulžies susitvenkimą sąlygoja nejudri gyvensena, nereguliarus maitinimasis, dažnas vidurių užkietėjimas.

Simptomai[taisyti | redaguoti kodą]

Akmenligė dažniausiai pasideda po truputį. Ligonis ilgai gali nejausti jokio negalavimo, tik kartais pavalgius riebesnio, aštresnio, skrudinto, rūkyto ar konservuoto maisto, išgėrus alkoholinių gėrimų, ima mausti dešinėje pašonėje, būna kartumo jausmas burnoje. Tad labai dažnai akmenys randami atsitiktinai. Tik vėliau prasideda skausmo priepuoliai, kuomet smarkiai diegia dešinėje pašonėje ir skausmas išplinta iki menties, peties, kaklo. Skausmo priepuolis trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų ir ilgiau. Lengvesniais atvejais ligonis gali ir nejausti didelio skausmo, tik maudimą po dešiniuoju šonkaulių lanku. Tulžies pūslės akmenligė turi ir kitų simptomų:

Tulžies pūslės akmenys gali nesukelti jokių simptomų. Akmenligės priepuolių kartojimosi dažnis būna labai įvairus – nuo vienintelio epizodo iki labai dažnų priepuolių.

Kilus priepuoliui, ligonis turi gulėti, nieko nevalgyti, nevartoti jokių vaistų, nešildyti ir nešaldyti pilvo. Laukiant gydytojo jam galima atsigerti tik šilto virinto vandens.

Gydymas[taisyti | redaguoti kodą]

Jei akmenligė nesukelia jokių simptomų, gydymas dažniausiai neskiriamas. Kitu atveju tulžies pūslės akmenligė gydoma vaistais arba chirurginiu būdu. Jei akmenys nesukėlė komplikacijų, neužkemša išėjimo iš tulžies pūslės, yra nedideli, nesukalkėję (t. y., sudaryti iš cholesterolio) ir jų nedaug, galima juos tirpdyti vaistais arba sutrupinti specialiu metodu (litotripsija). Skiriama spazmus ir skausmą mažinančių vaistų, atsiradus uždegimui – antibiotikų. Jei skausmo priepuoliai dažni ar atsirado komplikacijų, būtina operuoti. Operacija atliekama laparoskopiniu (tulžies pūslė pašalinama specialiu aparatu pro pradurtas pilvo sienoje skylutes) arba laparotominiu (pilvo siena prapjaunama) būdu. Jei akmenys pašalinami, tačiau išlieka jų susidarymą skatinančių priežasčių, jie gali formuotis iš naujo.

Negydant tulžies pūslės akmenligės, kuri sukelia simptomus, gali atsirasti komplikacijų: tulžies pūslės (cholecistitas) ar tulžies latakų uždegimas, sepsis, gali išsivystyti antrinė kepenų cirozė, didėja rizika susirgti tulžies pūslės vėžiu ir kt.

Nuorodos ir šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]