Gelta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame Vikipedijos projekte.

Gelta (lot. icterus) – tai audinių pageltimas nuo ištirpusio bilirubino arba padidėjusio tulžies pigmento kiekio kraujyje ir audinių skysčiuose. Audiniai pagelsta, kai šio pigmento daugiau gaminasi arba sutrinka jo išskyrimas todėl jo padaugėja kraujyje (hyperbilirubinemija).

Klasifikacija ir mechanizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Geltos klasifikuoti keliais aspektais:

  • Pagal geltos tipą:
  • Pagal pagrindinio sutrikimo anatominę klasifikaciją:
    • prehepatinė (ikikepeninė);
    • hepatinė (kepeninė);
    • subhepatinė (pokepeninė);
  • Pagal hiperglobulinemijos tipą:
    • vyrauja nekonjuguotas (netiesioginis) bilirubinas;
    • vyrauja konjuguotas (tiesioginis) bilirubinas;
  • Pagal patogenezinį mechanizmą, t. y. fiziologinio bilirubino metabolizmo etapo sutrikimą. Šiuo atveju galima išskirti dvi grupes:
    • gelta su nekonjuguoto tipo hiperbilirubinemija dėl bilirubino perprodukcijos, sutrikusių adsorbcijos bei transporto hepatocituose ir konjugacijos.
    • gelta su konjuguoto tipo hiperbilirubinemija dėl sutrikusio interhepatinio ar ekstrahepatinio tulžies išskyrimo (cholestasis). Cholestazė apibrėžiama ne tik kaip bilirubino, bet ir kaip kitų tirpių tulžies komponentų susilaikymas ir patekimas į kraują.

Morfologija[taisyti | redaguoti kodą]

Kai prasideda gelta, oda, akių odena, gleivinė, vidaus organai, arterijų siena, skysčiai ir ypač nebegyvi audiniai dažosi geltonai (su žalsvu atspalviu).

Priežastys[taisyti | redaguoti kodą]

  • Tulžies latakų užsikimšimas.
  • Kepenų ligos.
  • Intensyvus raudonųjų kraujo kūnelių irimas
  • Amfetamino vartojimas intraveniniu budu

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]