Dvylikapirštė žarna

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Dvylikapirštė žarna (lot. duodenum) – plonosios žarnos dalis, kuri yra 25 cm ilgio ir apie 5 cm skersmens. Prasideda nuo skrandžio prievarčio ir pereina į tuščiąją žarną. Neturi pasaito, todėl tik iš dalies ją dengia pilvaplėvė. Dvylikapirštės žarnos gleivinėje gausu žarnų gaurelių ir liaukų, išskiriančių žarnų sultis. Joje baigiamas virškinti maistas, kuris čia patenka iš skrandžio. Maistą dvylikapirštėje žarnoje galutinai suskaido kasos ir žarnų sulčių fermentai, prasideda jo įsiurbimas į kraują ir limfą.

 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame Vikipedijos projekte.

Viršutinė dalis, pars superior[taisyti | redaguoti kodą]

Tai trumpiausia (4 – 5 cm ilgio) ir plačiausia dvylikapirštės žarnos dalis, dar vadinama dvylikapirštės žarnos platmeniu, ampulla, s. bulbus duodeni. Ji eina horizontaliai į dešinę ir atgal iki tulžies pūslės kaklo. Į šią dalį pro prievartį patenka skrandžio turinys.

Nusileidžiančioji dalis, pars descendens[taisyti | redaguoti kodą]

Ši dalis eina nuo tulžies pūslės kaklo žemyn link kasos galvos apatinės dalies. Ji yra 8 – 10 cm ilgio. Viršutinės dalies perėjimas į nusileidžiančiąją gali sudaryti labai ryškų viršutinį dvylikapirštės žarnos linkį, flexura duodeni superior, kurio išgaubimas daugiau nukrypęs atgal nei į dešinę. Baigdamasi nusileidžiančioji dalis daro antrą – apatinį dvylikapirštės žarnos linkį, flexura duodeni inferior, ir pereina į trečią dalį.

Apatinė dalis, pars inferior[taisyti | redaguoti kodą]

Ši dalis susideda iš pradinės dalies, kuri horizontaliai iš dešinės į kairę kerta stuburą (pars horizontalis), yra apie 6 cm ilgio, siekia viršutines pasaito kraujagysles, ir iš antrosios dalies, kuri kyla į viršų (pars ascendens), yra panašaus ilgio nuo minėtų kraujagyslių eina iki flexura duodenojejunalis.

Antrojo juosmeninio slankstelio aukštyje jo kairėje pusėje dvylikapirštė žarna staigiu linkiu, flexura duodenojejunalis, pereina į tuščiąją žarną. Prie linkio viršutinio krašto ateina lygiųjų raumenų pluošteliai. Pluošteliai eina išsiskirdami už kasos, sudaro mažą trikampį plokščią raumenį, kuris prasideda nuo diafragmos kairiosios kojytės, maždaug ties pilvinio kamieno ir viršutinės pasaito arterijos pradžia. Linkio viršutiniame krašte raumuo pereina į dvylikapirštės žarnos sienos išilginį ir žiedinį sluoksnius. Taip susidaro dvylikapirštės žarnos pakabinamasis raumuo, arba raištis, m. susprensorius duodeni, s. ligamentum susprensorium duodeni, kuris sutvirtina žarnos linkį.

Forma ir topografija[taisyti | redaguoti kodą]

Dvylikapirštės žarnos forma labai įvairuoja, išskirti kokį nors pagrindinį tipą negalima. Paprastai dažniausiai ji yra lyginama su pasagos forma arba su gulsčia U raide. Pirmine forma reikėtų laikyti žiedo pavidalo žarną, nes tokia būna vaisiaus ir vaiko. Rečiau ji yra V raidės formos, tada nebūna horizontaliosios dalies. Kartais dvylikapirštė sudaro kilpą iš dviejų pailgėjusių ir lygiagrečiai einančių dalių – viršutinės ir apatinės. Tokios kilpos viršūnė tada smarkiai nukrypsta į dešinę.

Dvylikapirštės žarnos topografija, kaip ir forma, smarkiai įvairuoja.

Gulint ant nugaros, dvylikapirštės žarnos viršutinė dalis prasideda dešinėje nuo pirmojo juosmens slankstelio. Jeigu skrandis yra vidutiniškai ar labai prisipildęs, tai viršutinė dalis eina beveik strėliškai iš priekio atgal. Jeigu skrandis yra tuščias, viršutinė dalis eina maždaug skersine kryptimi iš dešinės į kairę. Nusileidžiančioji dalis išsidėsto stuburo dešinėje ties antruoju juosmens slanksteliu, apatinis dvylikapirštės žarnos linkis būna ties trečiuoju juosmens slanksteliu. Tame pačiame aukštyje apatinė dalis (horizontalioji) kerta stuburą. Kylančioji dalis pasiekia dvylikapirštės ir tuščiosios žarnos linkį, flexura duodenojejunalis, kuris yra antrojo juosmens slankstelio kairėje. Šioje vietoje prasideda plonosios žarnos pasaito, mesenterium, šaknis.

Kvėpuojant dvylikapirštės žarnos padėtis šiek tiek keičiasi: įkvepiant pasislenka žemyn, iškvepiant – aukštyn. Vyresnio amžiaus žmonių gali būti su kitais organais nusileidusi kiek žemiau, tada dvylikapirštės žarnos kilpos žemiausias taškas kartais net siekia kryžkaulio kyšulį, promontorium.

Stovinčio žmogaus dvylikapirštė žarna yra 1 – 2 slanksteliais žemiau. Tada viršutinė dalis yra ties antruoju juosmens slanksteliu ar ties trečiojo viduriu, apatinė dalis siekia ketvirtąjį ar penktajį juosmens slankstelį. Dvylikapirštės ir tuščiosios žarnos linkio padėtis mažiau įvairuoja, retai nusileidžia žemiau antrojo juosmens slankstelio.

Padėtis pilvaplėvės atžvilgiu ir tvirtinimasis[taisyti | redaguoti kodą]

Suaugusio žmogaus dvylikapirštės žarnos tiktai viršutinė dalis turi ištisinį serozinį dangalą. Iš viršaus prie jos ateina dalis mažosios taukinės – kepeninis dvylikapirštės žarnos raištis, lig. hepatoduodenale, o apačioje išlieka nedidelė dalis buvusio pirminės žarnos nugarinio pasaito kaip didžiosios taukinės fragmentas. Todėl viršutinė žarnos dalis yra judri ir gali judėti kartu su skrandžiu – nelygu, koks jo prisipildymas ir kūno padėtis.

Kitas dvylikapirštės žarnos dalis, esančias žemiau kepeninio dvylikapirštės žarnos raiščio, pilvaplėvė dengia tik iš priekio, taigi jos guli ekstraperitoniškai ir yra prisitvirtinusios prie užpakalinės pilvo sienos. Nusileidžiančiojoje dalyje pilvaplėvė nedengia žarnos priekinės sienos fragmento, kur liečiasi skersinės gaubtinės žarnos dalis. Čia žarnos jungiasi puriuoju jungiamuoju audiniu.

Kylančiosios dalies padėtis pilvaplėvės atžvilgiu įvairuoja. Dažniausiai ji taip pat yra ekstraperitotinė. Tačiau kartais gali įvairiu mastu išlikti pirminė intraperitorinė padėtis. Todėl šioje vietoje formuojasi įvairios pilvaplėvės kišenės.

Užpakalinis dvylikapirštės žarnos paviršius jungiamuoju audiniu suauga su užpakaline pilvo siena. Toks prisitvirtinimas, taip pat ekstraperitoninė padėtis (išskyrus viršutinę dalį), leidžia žarnai judėti tik palei užpakalinę pilvo sieną. Į dvylikapirštę žarną ateina kepenų (tulžies) ir kasos latakai, todėl paslanki žarnos padėtis būtų labai nepalanki: teoriškai galima latakų obstrukcija.

Padėtis organų atžvilgiu[taisyti | redaguoti kodą]

Dvylikapirštė žarna liečia įvairius organus – tiek ekstraperitoninius, tiek intraperitoninius. Visas žarnos linkis iš dešinės apsupa kasos galvą ir jungiasi su ja puriuoju jungiamuoju audiniu. Viršutinė dalis liečia kepenų kvadratinės skilties apatinį paviršių, čia susidaro dvylikapirštės žarnos įspaudas, impressio duodenalis. Taip pat ji liečia tulžies pūslės kaklą, todėl akmenys gali patekti iš prakiurusios pūslės tiesiai į žarną. Užpakalinėje pusėje yra dariniai, apsupti kepeninio dvylikapirštės žarnos raiščio,- bendrasis tulžies latakas, savoji kepenų arterija, vartų vena.

Nusileidžiančioji žarnos dalis priekiniu paviršiumi viršuje liečia kepenų dešiniąją skiltį ir tulžies pūslę, apačioje – skersinę gautinę žarną. Užpakalinis nusileidžiančiosios dalies paviršius liečia nedidelę dalį dešiniojo antinksčio apatinės dalies, dešiniojo inksto vartus ir geldelę, dešiniąją inksto veną, dešiniojo šlapimtakio pradžią.

Vagoje tarp nusileidžiančiosios dalies ir kasos galvos užpakalinėje pusėje yra bendrasis tulžies latakas, ductus choledochus, s. ductus biliaris. Jis jungiasi su kasos lataku ir maždaug ties viduriu įeina į nusileidžiančiąją dalį. Priekinėje pusėje tarp kasos ir žarnos – eina viršutinė kasos ir dvylikapirštės žarnos arterija, a. pancreticoduodenalis superior, kuri čia susijungia su analogiška apatine arterija iš viršutinės pasaito arterijos.

Apatinės dalies priekinį paviršių kerta viršutinė pasaito arterija ir vena, išeinančios iš po kasos. Jos dalija apatinę žarnos dalį į horizontaliąją ir kylančiąją dalis. Pasaito vena yra dešinėje, arterija – kairėje. Dažnai (apie 60 proc. atvejų) kylančiosios priekinį paviršių kerta plonosios žarnos pasaitas. Rečiau (apie 30 proc.) pasaito šaknis yra kiek dešiniau ir kerta horizontaliąją dalį, dar rečiau (apie 10 proc.) ji yra kairiau ir liečia tiktai dvylikapirštės ir tuščiosios žarnos linkį, flexura duodenojejunalis. Priekinis apatinės dalies paviršius liečia plonosios žarnos kilpą arba (ir) skersinę gaubtinę žarną; užpakalinis paviršius liečia apatinę tuščiąją veną, pilvo aortą, kairįjį klubinį juosmens raumenį, m. iliopsoas.

Dvylikapirštės žarnos gleivinė[taisyti | redaguoti kodą]

Plonosios žarnos gleivinei yra būdingos nemažos žiedinės raukšlės, plicae circulares, ir daug gaurelių, villi intestinales. Žiedinės raukšlės prasideda apie 2 – 5 cm nuo prievarčio ir greitai tampa aukštos. Gaureliai yra žemi, plačių ir dantytų lapelių pavidalo. Bendrasis tulžies latakas, eidamas iš viršaus žemyn, nusileidžiančiosios dalies vidurinės ir užpakalinės sienų riboje sudaro išilginę dvylikapirštės žarnos raukšlę, plica longitudinalis duodeni. Ji maždaug 10 – 12 cm nuo prievarčio paprastai baigiasi kūgio pavidalo apie 5 – 10 mm ilgio ir 5 – 6 mm pločio didžiuoju dvylikapirštės žarnos speneliu, papilla duodeni major. Jame maža anga atsiveria bendrasis tulžies latakas ir kasos latakas.

Dviem trim centimetrais aukščiau ir kiek į priekį nuo didžiojo spenelio yra panašus mažasis spenelis, papilla duodeni minor, kuriame atsiveria kasos priedinis latakas.

Būdingas dvylikapirštės žarnos sienos histologinės sandaros bruožas yra dvylikapirštės žarnos liaukos, glandulae duodenales, kurios išsidėsto daugiausia proksimalinėje dalyje iki didžiojo spenelio. Tai vamzdinės – pūslinės sandaros, labai šakotos liaukos pogleivyje ir raumeninio dangalo išorėje. Jos gamina virškinimo fermentus.

Dvylikapirštės žarnos ligos[taisyti | redaguoti kodą]

  • duodenitas – dvylikapirštės žarnos uždegimas.


Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Barkus, V. L. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J. Žukienė, vadovėlis “Žmogaus anatomija” 1 tomas

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Žmogaus anatomija