Stasys Birutis
Stasys Birutis (iki 1936 m. Birutavičius, 1893 m. rugpjūčio 6 d. Šiauliai – 1972 m. sausio 26 d. Niujorkas) – Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo 1911 m. studijavo chemiją Sankt Peterburgo technologijos institute. 1914 m. mobilizuotas, tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje, baigė Peterhofo praporščikų elektrotechnikos mokyklą, dirbo mokslinėje karo laboratorijoje.
1920 m. grįžo į Lietuvą. Nuo 1920 m. balandžio mėn. Lietuvos kariuomenės karininkas inžinierius. 1927 m. baigė Šarlotenburgo aukštąją technikos mokyklą Berlyne. Nuo 1930 m. Ginklavimo valdybos Artilerijos komiteto pirmininkas, nuo 1932 m. valdybos viršininko padėjėjas, nuo 1935 m. Gamybos skyriaus viršininkas. 1932 m. pulkininkas.
TSRS okupavus Lietuvą 1940 m. rugsėjo mėn. paskirtas Raudonosios armijos 29-ojo šaulių teritorinio korpuso 184-osios šaulių divizijos cheminės tarnybos viršininku. Kilus TSRS-Vokietijos karui, pasitraukė iš Raudonosios armijos, vadovavo lietuvių kariams Varėnos stovykloje. Kurį laiką vokiečių kalintas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, Šeinfeldo (Bavarija) lietuvių karo pabėgėlių stovyklos viršininkas. 1949 m. emigravo į JAV, gyveno Niujorke.[1]
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vytautas Zabielskas. Stasys Birutis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 230 psl.