Siesta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
„Jauna moteris siestos metu“ (Hamakas, aut. Gustave Courbet, 1844 m.)

Siesta – ispaniškas pavadinimas popietiniam miegui, dažnai po vidurdienio valgio, ypač karšto klimato šalyse. Pavadinimas (isp.) kilęs nuo lot. hora sexta – šešta valanda, skaičiuojant nuo aušros sutampa su vidurdieniu.

Pirminė siestos sąvoka reiškė tiesiog vidurdienio pertrauką, skirtą praleisti su draugais ir šeima, nebūtinai miegui. Siesta praktikuojama Portugalijoje, Ispanijoje, Lotynų Amerikos šalyse, Filipinuose, taip pat gana paplitęs įprotis Kinijoje (vadinama xiuxi arba wushui), Indijoje, Italijoje (vadinama reposo), Graikijoje, Viduriniuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje. Kai kuriose šalyse įstaigų ir kompanijų darbo laikas yra atitinkamai su kelių valandų pertrauka, kurių metu gyvenvietėse gatvės ištuštėja.

Popiečio miegas praktikuojamas ir kitose tropinių bei subtropinių regionų šalyse, nes vidurdienį aukštos temperatūros sumažina žmonių aktyvumą bei produktyvumą.

Pietų Azijoje iki industrializacijos buvo ypatingai paplitęs popiečio miegas po lengvo masažo naudojant garstyčių aliejų; šio ritualo metu taip pat buvo įprasta lengvai užkąsti: tikėta, kad šios tradicijos laikymasis žmogų padaro geresniu. Bangladeše ir Vakarų Bengalijoje ji vadinama bhat - ghum, kas reiškia „ryžių miegas“ (miegas užvalgius ryžių).

Japonijos kompanijų ofisuose darbuotojai skatinami pasinaudoti specialiais „Snūstelėjimo kambariais“ arba turi „stalines pagalves“, darbuotojams nusnūsti prie darbo stalo.

Tyrimai rodo, kad popietinis miegas sutampa su biologiniais žmogaus organizmo poreikiais. Nesenas tyrimas (publikuotas 2007 m.) taip pat teigia, kad pietų miegą praktikuojantiems žmonėms mažesnė širdies infarkto tikimybė.