KPV

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
KPV
ZPU-1-batey-haosef-1.jpg
Tipas stambaus kalibro kulkosvaidis
Variantai KPVT
Konstruktorius S. Vladimirovas
Šalis TSRS
Sukurtas 1944
Gamintas nuo 1949
Naudotas nuo 1949 iki dabar
Naudotojai
Kalibras, mm 14,5
Šovinys, mm 14,5×114 mm
Šaudymo sparta, n/min. 550
Svoris, kg 49,1 (kulkosvaidžio kūnas)
Ilgis, mm 2006
Vamzdžio ilgis, mm 1346
Pradinis greitis, m/s 976-1005
Taikymo tolis, m 2000
Maks. šūvio nuotolis, m 9000
Mechanizmas
Dėtuvė 40 šov. juosta

KPV (rus. КПВ; крупнокалиберный пулемёт Владимирова 'stambiakalibris Vladimirovo kulkosvaidis') – tarybinis 14,5 mm kalibro kulkosvaidis, sukonstruotas S. Vladimirovo.

Sukūrimo metu derino stovinio kulkosvaidžio šaudymo spartą ir prieštankinio šautuvo galią. Skirtas kovai su lengvai šarvuotais taikiniais, gyvąja jėga už lengvų priedangų ir su žemai skraidančiais sraigtasparniais ir lėktuvais.

Kulkosvaidžio automatika pagrįsta trumpa vamzdžio eiga. Šaudymo mechanizmas leidžia šaudyti tik serijomis. Šoviniai tiekiami iš metalinės juostos.

Pradėtas konstruoti 1942 m., sukurtas 1944 m., į ginkluotę priimtas 1949 m. kaip pėstininkų kulkosvaidis su Charykino ratiniu stovu. Jis buvo vadinamas PKP (rus. ПКП; Пулемет Крупнокалиберный Пехотный системы Владимирова). KPV buvo pagal licencijas gaminami Lenkijoje ir Kinijoje.

Vėliau PKP pakeitė tankinis variantas KPVT, sukurtas 1955 m., kuriuo buvo apginkluoti šarvuočiai BTR-60D, BTR-70, BRDM ir kuris buvo naudojamas zenitiniuose įrenginiuose ZPU-1, ZPU-2, ZPU-4.

Daug metų KPV ir KPVT buvo galingiausias pasaulio kulkosvaidis (tarp ginklų, kurių kalibras mažesnis negu 20 mm). Galingo šovinio 60 g sverianti šarvamušė kulka, kurios pradinis greitis 1030 m/s ir pradinė kinetinė energija ~32 000 J, iš 500 m atstumo pramuša 32 mm šarvus, o iš 1000 m – 20 mm šarvą. Neseniai Kinijoje sukurtas originalios konstrukcijos kulkosvaidis, naudojantis tą patį šovinį.

Variantai[taisyti | redaguoti kodą]

  • tankinis – KPVT
  • zenitiniai įrenginiai – ZPU-1, ZPU-2, ZPU-4

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka