Psichopatas (1960 filmas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
„Psichopatas“
Psycho (1960).jpg
Pavadinimas angl. „Psycho“
Kilmės šalis JAV
Režisierius Alfredas Hičkokas
Prodiuseris (-iai) Alfredas Hičkokas
Scenaristas (-ai) Joseph Stefano
pagal Robert Bloch romaną.
Vaidina Anthony Perkins
Vera Miles
John Gavin
Martin Balsam
John McIntire
Janet Leigh ir kt.
Metai 1960
Žanras Siaubo, trileris
Trukmė 109 min.
Kalba anglų
Platintojas Paramount Pictures
Biudžetas 800 000 USD
IMDb įrašas
Beitso motelis, kuriame vyko „Psichopato“ filmavimas „Universal“ studijose

„Psichopatas“ (angl. „Psycho“) – JAV 1960 m. siaubo psichologinis trileris, režisuotas Alfredo Hičkoko. Filme pasakojama apie savo darbdavį apvogusią darbuotoją, kuri bėgdama pakeliui apsistoja psichopato prižiūrimame motelyje.

„Psichopatas“ laikomas vienu geriausių Alfredo Hičkoko filmų ir nuolat yra įtraukiamas į geriausių visų laikų filmų sąrašus.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Filmas sukurtas pagal Robert Bloch to paties pavadinimo romaną. Iš pradžių Paramount Pictures nenorėjo skirti lėšų filmavimui, todėl Hitčkokas dalį filmo finansavo iš savų lėšų. Filmas nespalvotas. „Psichopatas“ oficialiai pristatytas 1960 m. birželio 16 d., kainavęs apie 800 000 USD, tačiau surinko virš 32 mln JAV pajamų. 1961 m. kurinys buvo nominuotas keturiems „Oskarams“: režisieriaus, geriausio antraplanio vaidmens, geriausio juodai-balto kino operatoriaus ir geriausio juodai-balto filmo meno režisieriaus[1]. Tačiau nei vieno nelaimėjo. Savo laiku filmas susilaukė kontroversiško vertinimo dėl nepadorumo (vaizduojama nesusituokusi pora, iššaukiantys herojės Marion drabužiai) ir smurto (pagarsėjusi nužudymo duše scena).

Filmas susilaukė didelės komercinės sėkmės ir kritikų pripažinimo. Vėliau pasirodė trys tęsiniai, „Psichopatas II“ (1983 m.), „Psichopatas III“ (1986 m.), „Psichopatas IV: Pradžia“ (1990 m.) ir beveik tikslus perdirbinys „Psichopatas“ (1998 m.). Nuo pat filmo pasirodymo ekranuose jis buvo pripažintas kaip vienas geriausių visų laikų filmų ir šiuo metu dažnai patenka į geriausių filmų sąrašus. 2007 m. Amerikos filmų institutas įvertino jį 14-a[2] vieta JAV sukurtų geriausių visų laikų filmų sąraše. IMDB svetainės skaitytojai vertina jį kaip 27-ą[3] geriausią visų laikų. Filmas įtrauktas tarp geriausio šimto visų laikų svetainėse ranker.com [4], filmsite.org[5], totalfilm.com[6]. Amerikos filmų institutas Anthony Perkins suvaidintą Normaną Beitsą išrinko kaip antrą didžiausią antiherojų JAV kino istorijoje.[7]

Veikėjai[taisyti | redaguoti kodą]

ir kt.

Siužetas[taisyti | redaguoti kodą]

DĖMESIO: Žemiau atskleidžiamos kūrinio detalės

Veiksmas prasideda Fynikse penktadienį. Marion Krein yra nekilnojamo turto agento biuro darbuotoja, kuri naktį praleido su mylimuoju Semu Lumisu. Pora yra nevedusi, ir turi slėptis nuo kitų akių pigiame viešbutyje. Scena prasideda mažame viešbučio kambarėlyje iš ryto. Semas Lumisas yra nepasiturintis mechanikas, atvykstąs lankyti Marion iš Kalifornijos, kur dirba prie Los Andželo. Pora nevaizduojama laiminga, Marion dirba jau 10 metų, bet beveik nieko nesusitaupiusi. Jinai išgyvena dėl to, kad turi slapstytis su Semu nuo kitų. Semas, savo ruožtu, turi mokėti alimentus buvusiai žmonai, kas suryja jo pajamas. Marion svajoja kaip gera būtų pasirodyti su Semu kaip su vyru, tačiau pastarasis atmeta tokią galimybę motyvuodamas tuo, kad nenori jos vedybomis įtraukti į bendrą skurdą.

Išsiskyrusi su Semu Marion skuba į darbą, kur viršininkas Džordžas Lauveris taip pat vėluoja. Čia ji susitinka nesenai ištekėjusią bendradarbę Karoliną, kuri vaizduoja savo, ištekėjusios moters, laimingumą. Biure apsilanko vienas klientų, spekuliantas Tomas Kasidis. Šis yra visiška priešingybė Semui, be saiko juokauja ir mėto įvairias užuominas Marion, kuri apsirengusi iššaukiančia suknele, pro kurią matosi balta liemenėlė. Kasidis rodo savo atsainumą ir cinišką požiūrį į gyvenimą. Nesivaržydamas jis numeta ant stalo lagaminą, kuriame, anot jo, yra 40 000 dolerių grynais - fantastiška suma Marion. Kasidis paniekinamai atsiliepia apie pinigus ir duoda suprasti, kad ši suma uždirbta nesąžiningais metodais. Tuo tarpu grįžęs biuro vadovas Džordžas Lauveris nesiryžta laikyti tokios sumos ir paveda Marion nuvežti pinigus į banką, bei leidžia Marion nebegrįžti į darbą, kadangi jai labai skauda galvą ir jinai pažada savaitgalį praleisti lovoje.

Marion pasiima pinigus, tačiau nuvažiuoja ne į banką, o į savo namus. Čia, numetusi lagaminą ant lovos, ji apsisprendžia, greitai susikrauna būtiniausius daiktus ir skuba išvažiuoti iš miesto. Pasigirdęs Semo balsas jos vaizduotėje tarsi nusako jos mintis. Jinai tiki, kad ši suma padės jai susitvarkyti gyvenimą. Netikėtai prie pėsčiųjų perėjos ji sustojusi pamato einančius savo viršininką ir Kasidį, kurie ją atpažysta. Dirbtinai pamojavusi ir nusišypsojusi, akimirką sudvejojusi, Marion visgi tęsia savo pabėgimą su baimingomis mintimis. Naktį ji praleidžia miegodama automobilyje, kur ją užtinka policininkas. Skubiai įtikinusi policininką, kad viskas tvarkoje Marion važiuodama pakeliui pamato automobilių prekyvietę, kurioje jinai skuba pasikeisti automobilį, bijodama, kad šis ją išduos. Ji labai išsigąsta pamačiusi, kad jos sutiktas policininkas ją atsekė. Pasimetusi Marion skuba pakeisti automobilius ir, pliaupiant lietui, naktį nusprendžia praleisti atokiai nuo kelio esančiame motelyje, kuriame ją pasitinka Normanas Beitsas ...

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. "Oskarų apdovanojimų tinklalapis." Nuoroda tikrinta sausio 27, 2012.
  2. "infoplease.com." Nuoroda tikrinta 2012 m. sausio 27 d..
  3. "imdb.com." Nuoroda tikrinta 2012 m. sausio 27 d..
  4. "ranker.com." Nuoroda tikrinta 2012 m. sausio 27 d..
  5. "filmsite.org." Nuoroda tikrinta 2012 m. sausio 27 d..
  6. "totalfilm.com." Nuoroda tikrinta 2012 m. sausio 27 d..
  7. "AFI tinklalapis." Nuoroda tikrinta sausio 27, 2012.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]