Lagaminas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tipiškas lagaminas
Lagaminas su ratukais

Lagaminas (angl. suitcase; rus. Чемодан) – kelioninė talpyklė, plokščio stačiakampio gretasienio pavidalo dėžė suapvalintomis briaunomis, kurioje gabenami ir laikomi daiktai. Lagaminas turi atverčiamą dangtį ir rankeną nešiojimui. Gaminami iš medienos, fibros, natūralios ar dirbtinės odos, šiais laikais – iš plastikų. Lagaminai paprastai kieti, nors būna ir lagaminų minkštomis sienelėmis. Dangtis turi užraktą, užrakinamą rakteliais arba skaičių kombinacija.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Senoviški lagaminai

Lagaminų pirmtakais buvo kelionėse naudotos talpyklės mantai gabenti – pintinės ir kelioninės skrynios, kurios, einant laikui, vis kito kol virto patogiais lagaminais.

Laikais, kai žmonės judėdavo pėsti, daiktus jie nešiodavo ryšuliuose iš veltinio, grubaus audeklo, odos ar kailio. Ėmus daugiau keliauti vežimais plačiai paplito medinės kelioninės skrynios, kurias patogu vežioti vežimuose ar pritvirtinti prie karietos. Skrynios buvo patogios gabenti stambius, sunkius daiktus (pvz., indus, knygas). Skrynios turėjo būti tvirtos, to reikalavo kelionės vežimais duobėtais keliais. Ėmus keliauti traukiniais ir automobiliais prireikė ir patogesnių, kompaktiškesnių kelioninių talpyklių. Tokiomis talpyklėmis ir tapo lagaminai.

Būdingą išvaizdą lagaminai įgijo XIX a. viduryje. Čia pasižymėjo prancūzų meistras Luji Vitonas (Louis Vuitton). Iki tol kelioninių skrynių dangčiai turėdavo išgaubtą pavidalą, kad nuo jų nutekėtų vanduo, bet dėl to juos būdavo nepatogu krauti. L. Vitonas ėmė gaminti lagaminus – kelionines skrynias su plokščiu dangčiu. Tai išsprendė krovimo problemą – lagaminus buvo galima krauti vieną ant kito. Vitono lagaminai kaip skrynios turėjo tvirtą formą, nors juos neretai gamino iš gana minkštų medžiagų.

Luji Vitonas 1835 m., būdamas 14 metų, atvyko į Paryžių ir ėmė dirbti kelioninių skrynių bei skrybėlių dėžučių dirbtuvėje, kur pradirbo 18 metų, pradžioje pameistriu, po to – meistru. 1854 m. L. Vitonas Paryžiuje atidarė savo dirbtuvę, kur jis ėmė gaminti pirmuosius lagaminus su kietomis sienelėmis. Netrukus ėmė gaminti ir lagaminus, kurių sienelės buvo aptrauktos gelumbe. L. Vitono lagaminai labai pagarsėjo, o jo pavardė tapo pasaulinio garso prekiniu pavadinimu ir kartu kokybės ženklu. Vitono dirbtuvės tapo pasauline kompanija.

Įvairūs meistrai lagaminus gamindavo iš įvairių medžiagų, pvz., medines sieneles aptraukdavo vilnoniais ar lininiais audeklais, oda.

Konstrukcija[taisyti | redaguoti kodą]

Seniau daugelis tvirtų lagaminų būdavo gaminami iš medienos, padengtos kokia kita medžiaga. Tokia konstrukcija apsaugodavo viduje esančius daiktus nuo lamdymo ir vandens patekimo. Siūles dažnai klijuodavo, kad būtų sandaresnės. Dabar tvirti lagaminai paprasti daromi iš plastiko.

Lagaminų dangčiai uždaromi užraktais, kurie užrakinami rakteliais arba skaičių kombinacija. Dalies šiuolaikinių minkštų lagaminų dangčiai uždaromi užtrauktukais.

Šiuolaikiniai lagaminai dažnai turi dvejus ratelius ir ištraukiamą teleskopišką ar kilpos pavidalo rankeną, kas leidžia tokį lagaminą vežti kietais lygiais paviršiais. Tokie lagaminai angliškai vadinami angl. trolley case.

Maži, paprastai kieti lagaminėliai, skirti nešioti dokumentams, paprastai vadinami diplomatais (angl. briefcase).


Commons-logo.svg Vikiteka: Lagaminas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka