Bankas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kitos reikšmės – Bankas (reikšmės).

Asmeniniai finansai

Kreditas ir skola Kredito kortelė Debeto kortelė Skolos konsolidacija Paskola Skolintojas Užstatas

Darbo sutartis Darbo užmokestis Netiesioginis atlygis Akcijų opcionas

Finansų planavimas Finansų patarėjas Turto valdymas

Finansai Finansų rinka Finansų rinkos dalyviai Įmonės finansai Asmeniniai finansai Viešieji finansai Bankai ir bankininkystė Finansinis reguliavimas

Bankas – institucija, kurios pagrindinė funkcija teikti finansines paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims. Šiuolaikinis bankas – įstaiga, turinti licenciją, leidžiančią teikti bankines paslaugas. Tokia licencija suteikia teisę rinkti indėlius ir išduoti paskolas. Paprastai bankai uždirba iš mokesčių už paslaugas bei palūkanų maržos.

Žodis bankas yra kilęs iš itališko banca, o šis kilęs iš vokiečių kalbos ir reiškia suolą. Terminas kilo Šiaurės Italijos skolintojams dirbant lauke ar dideliuose kambariuose, kur kiekvienas skolintojas turėjo savo suolą ar stalą.

Turinys 1 Bankų istorija 2 Tipiškos bankų paslaugos 3 Bankų tipai 4 Bankai Lietuvoje 5 Nuorodos 6 Šaltiniai

[taisyti] Bankų istorija

Seniausius modernios bankininkystės pirmtakus galima rasti senovės Mesopotamijoje. Buvo skolinama užstatant derlių, priimami indėliai, už kuriuos buvo mokami procentai. Romoje pinigų keitėjai vadinti argentariae. Romos imperijai žlugus ir Europoje įsigalėjus natūriniam ūkiui bankininkystė faktiškai išnyko. Bankų atgimimas susijęs su prekybinių santykių augimu vėlyvaisiais viduramžiais.

Šiuolaikinių bankų šaknis galima rasti viduramžių Italijoje, kurioje iš pinigų keitėjų XII-XIII a. atsirado pirmieji bankininkai, kurie kartu su pinigų keitimu priiminėjo saugojimui indėlius, užsiėmė pinigų persiuntimu ir skolino pinigus kitiems. Iš pradžių indėliai buvo priimami tik saugojimui, o už tai buvo imamas mokestis. Pirmieji bankai atsirado Florencijoje, kuri buvo tapusi stambiu prekybos centru. Pirmosios stambiausios bankininkų šeimos Florencijoje buvo Bardi, Peruzzi ir Acciaiuoli. šios šeimos XIV a. pradžioje atsidarė savo filialus praktiškai nisuose svarbesniuose Europos miestuose ir faktiškai valdė popiežiaus finansus. 1345 m. Anglijos karaliui Eduardui III vengiant grąžinti per Šimtametį karą susikaupusias skolas, stambiausios bankininkų šeimos patyrė didelius sunkumus ir galiausiai prarado savo įtaką. Po to meto stambiausių bankininkų bankroto tarp 1348 ir 1392 m. didelį banką su gausybe filialų sukūrė Vieri di Cambio de' Medici. Beje, XIII a. Italijos regione Lombardijoje nuo bankininkystės verslo atskilo ir ilgainiui atskiromis kreditavimo institucijomis tapo lombardai, teikiantys lombardinius kreditus.

1406 metais Italijos Genojos mieste įkurtas Banco di San Giorgio.

XVII a. didesni bankai pradeda kurtis ir kitose Europos valstybėse. Prekyboje iškilus Olandijos reikšmei 1609 m. įsikuria Amsterdamo bankas, kuris turėjo didelį autoritetą iki XVIII a. pabaigos, kai paaiškėjo, kad gautus indėlius daugiausia yra išskolinęs miestui ir Rytų Indijos kompanijai. Žlugus pasitikiėjimui banku jis buvo likviduotas.

[taisyti] Tipiškos bankų paslaugos

Kiekvienas bankas teikia skirtingas paslaugas, priklausomai nuo banko tipo bei šalies, bet paprastai visi bankai teikia šias paslaugas:

• Leidžia įnešti pinigus į taupomąsias ir kitas sąskaitas (žr. indėliai);
• Skolina pinigus įmonėms ir asmenims (žr. paskola);
• Išgrynina čekius;
• Tarpininkauja pinigų pervedimuose (tarpbankiniuose ar kelionių čekių);
• Išduoda kredito korteles, debeto korteles, stato bankomatus;
• Teikia internetinės bankininkystės paslaugas;
• Teikia vertingų daiktų saugojimo seifuose paslaugą.

[taisyti] Bankų tipai

Bankai gali būti kelių rūšių:

• Centrinis bankas – tokie bankai kontroliuoja monetarinę politiką, grynųjų pinigų leidimą. Centrinių bankų pavyzdžiai – Lietuvos Bankas, Europos Centrinis Bankas ar JAV Federalinių Rezervų Bankas.
• Investicinis bankas – parduoda akcijas ir vertybinius popierius, kuria investicinius fondus.
• Asmeninis bankas – pavyzdžiui, Šveicarijos Union Bank.
• Taupomasis bankas – tradiciškai teikia tik taupymo ir skolinimo paslaugas.
• Ofšorinis bankas – bankas, įkurtas šalyje su mažesniais mokesčiais ir mažiau griežta kontrole, pavyzdžiui, Šveicarijoje ar Kanarų salose.
• Komercinis bankas – įprastas bankas.

Pagal nuosavybės tipai bankai gali būti skirstomi į

• valstybinius, savivaldybių bankus;
• kooperatinius bankus (kredito unijos);
• privačius bankus.

[taisyti] Bankai Lietuvoje

Šiuo metu Lietuvoje veikia:

9 Lietuvos banko licenciją turintys komerciniai bankai:

1. SEB bankas
2. Swedbank (buvęs Hansabankas)
3. DnB NORD bankas
4. Bankas Snoras
5. Ūkio bankas
6. Šiaulių bankas
7. Medicinos bankas
8. Parex bankas
9. Bankas Finasta

7 užsienio bankų filialai:

1. Danske bankas (buvęs Sampo bankas)
2. Bankas Nordea
3. Allied Irish Banks, p.l.c. Lietuvos filialas
4. AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrius
5. Balti Investeeringute Grupi Pank AS filialas (BigBank)
6. MP Investment Bank hf. filialas Baltijos šalyse
7. Skandinaviska Enskilda Banken AB, Vilniaus filialas

5 užsienio bankų atstovybės:

1. Akcinės bendrovės RIETUMU BANKA atstovybė
2. AP Anlage & Privatbank AG atstovybė Vilniuje
3. Balkan Investment Bank AD Banja Luka atstovybė Kaune
4. Balti Investeeringute Grupi Pank AS atstovybė
5. Raiffeisen Bank Polska S. A. atstovybė Vilniuje

Taip pat Lietuvoje veikia 191 ES bankas veikiantis LR neįsteigus filialo^[1].

[taisyti] Nuorodos

Vikicitatos

• LB - Lietuvos bankas
• Lietuvos komercinių bankų sąrašas
• ECB - Europos centrinis bankas
• FED - JAV Federalinių Rezervų Bankas

[taisyti] Šaltiniai

Vikiteka