Prancūzijos užjūrio bendrijos

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Prancūzijos užjūrio bendrija (pranc. Collectivité d'outre - mer) – Prancūzijos Respublikos teritorija, turinti specialų statusą, kurį nuo 2003 m. kovo 28 d. nustatė Prancūzijos Respublikos konstitucijos 74 straipsnis. Šis statusas buvusioms Prancūzijos kolonijoms ir užjūrio teritorijoms suteikia muitų ir mokesčių autonomiją, tačiau šiose šalyse galioja metropolijos socialinio draudimo ir socialinių garantijų sistema. Jose, išskyrus Sen Pjerą ir Mikeloną veikia specialioji teisė, pagal kurią įstatymas ar dekretas jose negali būti taikomas, kol jo nepatvirtino vietinis rinktas organas, turintis departamento Generalinės tarybos ar regiono tarybos statusą.

Užjūrio bendrijos

Prancūzijos užjūrio bendrijos     

Šiuo metu Prancūzija turi 5 užjūrio bendrijas:

• Prancūzų Polinezija nuo 2004 m. vasario 27 d. turi ypatingai plačią autonomiją, prilygstančią savarankiškai valstybei ir renka savo prezidentą.
• Sen Pjeras ir Mikelonas, sala Atlanto vandenyne turi departamento statusą su Generaline taryba.
• Volisas ir Futūna Ramiajame vandenyne vienintelė iš Prancūzijos teritorijų, neturinti komunų.
• San Martenas, anksčiau priklausęs Gvadelupės užjūrio departamentui komunos teisėmis, bet nuo 2007 m. traktuojamas kaip atskira bendrija. Tai - toliausiai nutolusi ES teritorija.
• Šv. Bartolomėjaus sala, anksčiau priklausiusi Gvadelupės užjūrio departamentui komunos teisėmis, bet nuo 2007 m. traktuojama kaip atskira bendrija.