Potvyniai Kaune
Potvyniai Kaune – stiprūs vandens lygio pakilimai Kauno mieste, vykdavę dėl Nemuno arba Neries patvinimo. Potvyniai apsemdavo nemažą dalį Senamiesčio ir Naujamiesčio, taip pat Vilijampolės. Vanduo pakildavo kelis metrus, kartais – iki 8 metrų. Dažniausiai potvyniai vykdavo pavasarį per ledonešį, didžiausi buvo 1926, 1931 ir 1946 m., o pasibaigė tik apie 1960 m., kai buvo pastatyta Kauno HE.
1926 m. potvynis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Potvynį išsamiai aprašė hidrologas Steponas Kolupaila. Tais metais nepalanki situacija susidarė dar žiemos pradžioje – po atlydžių pajudėjo ledas Neryje ir Nemune, susidarė sangrūdos, kurias vėliau atšalę orai sušaldė. Pavasarį pirmoji pajudėjo Neris – ji Marvelėje užvertė ledais ir sunaikino kelis namus. Susigrūdę ledai užkimšo vagą ties Veršvais, dėl ko vanduo ėmė smarkiai kilti ir ardyti Eigulių tiltą, pastūmė Vilijampolės tiltą. Kitą dieną vanduo pradėjo veržtis į gatves, kiemus ir namus. Gyventojai apie pavojų buvo perspėjami ugniagesių sirenomis. Vanduo pasiekė įvairių prekių sandėlius, daug ko nepavyko išgelbėti.[1]
Neries potvynio metu Nemunas dar buvo užšalęs, bet kovo 6 d. vanduo buvo jau tiek pakilęs, kad ledai siekė Aleksoto tiltą. Kovo 7 d. buvo sekmadienis, jau pirmą potvynio dieną vanduo ėmė sunktis į Vytauto bažnyčios vidų, apsemtas ir šalia buvęs Juozo Tumo-Vaižganto būstas. Trečiadienį vanduo pasiekė Valstybinį teatrą. Laikinai be namų likusiems žmonėms Miesto valdyba leido apsigyventi kareivinėse, kuriose buvo įsteigtos ir trys valgyklos.[2] Potvyniui užsitęsus, Vilijampolėje ėmė stigti duonos. Senamiesčio gatvės buvo apsemtos iki 2 m gylio, jomis žmonės plaukiojo valtimis. Kovo 11 d. Nemune prasidėjo ledonešis, neišlaikęs sugriuvo Vilijampolės tiltas, bet sangrūdos buvo pralaužtos ir vandens lygis staiga nukrito 4–5 m. Nuo potvynio nukentėjo 700 šeimų.
1929 m. potvynis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Potvynio metu sugriauti Vilijampolės tiltas ir Aleksoto tiltas.
1931 m. potvynis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1931 m. balandį Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.[3] Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta.[4] Potvynis prasidėjo naktį į balandžio 14 d., o ryte pusmetrinės ledo lytys tarp Panemunės tilto ir Aleksoto tilto retkarčiais pajudėdavo ir pasislinkdavo pirmyn.[5] Potvynio metu gyventojai turėjo plaukioti valtimis, viešuoju transportu keliaudavo ir ant stogų.[6]
1936 m. potvynis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Stiprus potvynis įvyko ir 1936 m. kovo pirmoje pusėje.
1946 m. potvynis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nemuno vanduo pavasariais turėdavo pakilti, kad sulaužytų upę kausčiusį ledą. Tada prasidėdavo kritiškiausias potvynio momentas – slinkdamos upe ledo lytys susigrūsdavo, sulaikydamos plūstantį iš Nemuno aukštupio vandenį. Tuomet ledų kalnai dar labiau išaugdavo, o vanduo dar labiau pakildavo. Taip ir atsitiko 1946 m.[7] Nemuno vanduo patvino iki Laisvės alėjos, apsėmė du trečdalius miesto, nešė namus, nuskendo žmonių.[8] Nemunas pakilo 748 cm virš nulinės žymos.
Sniegas tirpo sparčiai ir kovo 22 d. ledas pajudėjo Neryje ties Vilniumi, o ties Jonava tą pačią dieną pradėjo formuotis sangrūda, kuriai suirus, kovo 24 d. ledai pajudėjo link Kauno, tačiau ten buvo dar užšalęs Nemunas. Neradę kelio, Neries vandenys su ledais pasuko per Vilijampolę, nusiaubdami ją 2,5 m aukščio banga. Nemune ledai pajudėjo kitą dieną, o vanduo pakilo 8,57 m. Potvynis padarė labai didelių nuostolių. Išsiliejęs vanduo pasiekė Laisvės alėjos ir Gedimino gatvės sankryžą. Laisvės alėja buvo apsemta 1 metro aukščio sluoksniu, buvo nunešta daugiau kaip 10 namų, buvo žmonių aukų. Po potvynio Vilijampolėje ir kai kuriose senamiesčio gatvėse ledo krūvos siekė antro aukšto langus.[9]
1951 m. potvynis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nemunas buvo pakilęs apie 640 cm aukščiau nulinės žymos.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Brigita Ragickaitė. Didžiausi Lietuvos potvyniai: istorinėse nuotraukose – šiurpą keliantys vaizdai. 2017-04-11, Delfi.lt (tikrinta 2022-07-29).
- ↑ Eimantas Šaulitis. Potvyniai tarpukario Kaune: kai trūkdavo duonos, o miestiečiai šokinėdavo per langus. 2018-03-24, 15min.lt (tikrinta 2022-07-27).
- ↑ 1931-ųjų pavasaris Vilniuje ir Kaune. 2018-05-01, Bernardinai.lt (tikrinta 2022-07-27).
- ↑ Pranas Šarpnickis. 1931-ųjų Kauno potvynis: pradžioje ledonešiu kauniečiai džiaugėsi it vaikai, kol pramogas užtemdė siaubas ir aimanos. 2021-10-27, Delfi.lt (tikrinta 2022-07-27).
- ↑ Pranas Šarpnickis. 1931-ųjų Kauno potvynis: atrodė, kad vanduo nuplaus Laisvės alėją, tačiau smalsuoliams tai buvo nė motais. 2021-11-01, Delfi.lt (tikrinta 2022-07-27).
- ↑ 1931 m. potvynis Kauno senamiestyje. 2022-07-25, Kvb.lt (tikrinta 2022-07-27).
- ↑ Kada potvynis užlies Vilniaus ir Kauno senamiestį? 2017-06-28, Diena.lt (tikrinta 2022-07-27).
- ↑ Kauno potvyniai, 1926–1958.[neveikianti nuoroda] Mo.lt (tikrinta 2022-07-27).
- ↑ Brigita Ragickaitė. Didžiausi Lietuvos potvyniai: istorinėse nuotraukose – šiurpą keliantys vaizdai. 2017-04-11, Delfi.lt (tikrinta 2022-07-29).