Pontormas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jakopo Pontormo iliustracija Giorgio Vasari knygoje apie dailininkų gyvenimus 1568 m.

Jakopas Pontormas arba tiesiog Pontormas (it. Jacopo da Pontormo, tikr. Jacopo Carucci, (14941557 m.) – italų XVI a. vėlyvojo renesanso dailininkas. Pontormas žinomas kaip vienas iš pirmųjų ir reikšmingiausių italų manierizmo atstovų. Priklausė Florencijos dailės mokyklai.

Pontormas pradėjo Italijos dailininkų nusisukimą nuo aukštojo renesanso didžiųjų meistrų, kaip Rafaelis ir Leonardas da Vinčis, estetinių normų. Žymiausiu jo darbu įvardijamas „Nuėmimas nuo kryžiaus“ (1525-28).

1989 m. už 35,2 mln JAV dolerių parduotas Pontormo paveikslas „Alebardininko portretas“ kurį laiką buvo brangiausiu viešai parduotu Senųjų meistrų (iki XVIII a.) paveikslu meno istorijoje.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Jakopas Karučis (it. Jacopo Carucci) gimė 1494 m. gegužės 24 d. netoli Empolio, Toskanoje, Pontormo miestelyje, nuo kurio gaus savo pravardę. Tėvas Bartolomeo buvo Florencijos dailininkas, tačiau greitu laiku 1499 m. mirė, kaip ir dailininko motina Alesandra - 1504 m. Jakopas buvo paliktas senelės Mona Brigida auklėjimui. Vos 13 metų Pontormas buvo išsiųstas į Florenciją, kur praėjo keletą auklėtojų, įskaitant Leonardą da Vinčį ir Piero di Cosimo. Apie 1512 m. Pontormas tapo Andrea del Sarto mokiniu, tiesa, trumpai.

Numanomas Pontormo autoportretas paveiksle „Nuėmimas nuo kryžiaus“

Iš pradžių Pontormas sekė klasikine italų renesanso dailės tradicija, visų pirmą Mikelandželo. Po to jo darbai pradėjo įgauti savitus bruožus, keisto tiems laikams figūrų ir scenų traktavimo. Dėl to Pontormas neturėjo ryškios dailės mokyklos ar pasekėjų, išskyrus mokinį Bronziną. Pontormas daugiausiai tapė Florencijoje. 1519–20 m. buvo išvykęs ir ištapė Medičių vilą provincijoje to meto Florencijos dailininkams neįprastomis pastoralinėmis scenomis.

„Nuėmimas nuo kryžiaus“ (1525–28, bažnyčia Santa Feličita, Florencija)

1522 m. Florencijoje įsisiautėjus marui Pontormoas pasitraukė į kartuziečių vienuolyną prie Florencijos, kur nutapė freskų, šiuo metu labai pažeistos būklės. 1528 m. Pontormas baigė savo žymiausią darbą − „Nuėmimą nuo kryžiaus“ Santa Felicita bažnyčioje Florencijoje. Paskutinį gyvenimo dešimtmetį Pontormas skyrė Šv. Lauryno bazilikos freskos „Paskutinis teismas“ tapybai. Freska, deja, išlikusi tik fragmentais. Apie kitus jo vėlesnius darbus žinoma mažai. Manoma, kad tuo laikotarpiu Pontormas sirgo neuroze. Dailininkas palaidotas 1557 m. sausio 2 d. Santissima Annunziata bažnyčioje, Florencijoje.

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Didelį autoritetą turėjusiose Giorgio Vasari XVI a. dailininkų biografijose Pontormas buvo aprašytas neigiamai, todėl kelis šimtmečius po mirties dailininku buvo nesidomima, dėl ko didelė dalis paveikslų buvo labai laiko pažeisti.

Pontormas nusisuko nuo aukštojo Renesanso principų, gražino į dailę planimetrinio vaizdavimo ir gotikinio stiliaus apraiškas. Žymiausiame jo darbe „Nuėmimas nuo kryžiaus“ (1525-28), pvz., paveikslo erdvė perpildyta žmonių figūromis, eliminuota perspektyva, kuri buvo neatsiejama nuo aukštojo renesanso dailės. Paveikslo veikėjai kojomis neliečia žemės, be figūrų nėra jokių kitų detalių, netgi kryžiaus. Kristų prilaikantys cherubinai linksta nuo nesamos naštos, o paties Kristaus kūnas net ir nepaženklintas jokiu kančios ženklu. Įtampos zona perkelta į paveikslo viduryje atsiveriančią tuščią erdvę iš kurios tarsi krenta scenos veikėjai.

Giorgio Vasari, buvęs tuo metu konkuruojančios dailės mokyklos atstovu, griežtai pasisako, kad nesupranta Pontormo. Pvz., kritikuoja už tai, kad jis vaizduoja Dievą Tėvą prie Kristaus kojų, evangelistus - nuogus su knygomis rankose ir, apskritai, kompozicinius Pontormo sumanymus. Pontormas beveik visiškai nusikratė tradicinių religinių scenų vaizdavimo normų. Paveiksle „Šv. Juozapas Egipte“ gana akivaizdžiai vaizduojama Pontormo laikų Italija. Paveiksle „Madona su kūdikiu ir Šv. Jonu“ (apie 1525) vaikai bando kažką parodyti žiūrovui, o kitame Madonos paveiksle (apie 1528) jų veiduose atsispindi suaugusiųjų išgyvenimai, kai pati Madona tarsi glaudžiasi prie jų ieškodama atsparos.

Darbų galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Pontormas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka