Neurozė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Neurozė, dar vadinama psichoneuroze arba neurotiniu sutrikimu, yra bendra sąvoka bet kokiems dvasinės pusiausvyros sutrikimams, kurie sukelia stresą, susierzinimą, tačiau skirtingai nei psichozės ar asmenybės sutrikimų atvejais, žmogaus gebėjimas racionaliai mąstyti ir gyventi įprastą gyvenimą tiesiogiai neįtakojamas. Priskiriama psichoanalizės šakai (ne psichologijai ar psichiatrijai).

Termino kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Terminą (gr. neuron 'nervas' + osis 'ligota, nenormali būsena') 1769 m. sukūrė škotų gydytojas William Cullen, turėdamas omenyje nervinės sistemos ligos sukeliamus jutimo bei judėjimo sutrikimus, kurių negalėjo susieti su fiziologinėmis priežastimis. Vėliau terminą ir susijusius dalykus analizavo Zigmundas Froidas, Karlas Jungas. Angliškose šalyse šiuolaikinėje psichologijoje šis terminas formaliai nebenaudojamas, tačiau naudojamas šalyse, kuriose išlaikomi psichoanalizės aspektai (pvz., Prancūzijoje).

Apibūdinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Kaip liga, neurozė pasireiškia įvairiomis būsenomis, kai emocinė įtampa arba pasąmonės konfliktas yra išreiškiamas įvairiais fiziniais, fiziologiniais, psichiniais būdais, pvz., isterija, neišvengiamas simptomas – nerimas. Neurozė gali pasireikšti kaip depresija, nerimo sutrikimai, manijos sutrikimai, baimės (fobijos), kartais kaip asmenybės sutrikimai. Paprasčiausiai neurozė buvo apibūdinta kaip „nesugebėjimas prisitaikyti prie aplinkos, nesugebėjimas pakeisti savo gyvenimo būdo ir nesugebėjimas ugdyti pilnesnę, sudėtingesnę asmenybę“. Neurozės nereikėtų painioti su psichoze, kuri yra rimtesnis sutrikimas.

Nors terminas reiškia sutrikimą ar ligą, tačiau apskritai neurozė yra natūralus žmogaus būties elementas. Neurozė patiriama daugumos žmonių; psichologinės problemos atsiranda tada, kai neurozės sukelti organizmo funkcijų kad ir nežymūs sutrikimai sukelia žmogui nerimą. Dažnai bandymai suvaldyti stresą ir atsikratyti nerimo tik paaštrina situaciją, sukeldami dar didesnį stresą.

Psichoanalizės teorija teigia, kad neurozė tam tikra prasme yra žmogaus ego apsaugos mechanizmo elementas, kai neurozei priskiriamais simptomais atliekama savireguliacija, „išlyginamas“ neatitikimas tarp pasąmonės ir sąmonės lygmenų; todėl tik problemas gyvenime keliantys jos reiškiniai turėtų būti vadinami neuroze.

Gydymas[taisyti | redaguoti kodą]

Neurozės gydymu užsiima psichoanalitikai, psichoterapeutai ir psichologai.