Totemas

Haida genties totemo stulpas. Kanada

Totemas – gyvūnas, augalas arba negyvosios gamtos objektas, kurį pirmykščių žmonių grupė garbino, laikė savo mitiniu pirmtaku ar globėju. Terminas totemas įvestas XVIII a. ir kilo nuo indėnų odžibvių žodžio odoodem, reiškiančio klano globėją. Totemas įsivaizduojamas kaip gamtos stichija (vėjas, saulė, vanduo, perkūnas), gyvūnas, augalas ar jo vaisius. Totemas laikomas giminės, genties pradininku, vienijančia, bendruomenę įasmeninančia jėga. Toteminiai gyvūnai, sutinkami realybėje, laikomi turinčiais ypatingų galių, todėl dažnai naudojami įvairiuose ritualuose, pavyzdžiui, jo paaukojime ir suvalgyme.

Totemai įamžinami totemų stulpuose, kitose skulptūrose, raižiniuose, kaukėse, piešiniuose. Totemizme daikto atvaizdas, pavadinimas arba em­ble­ma dažnai yra šventesni už patį totemą.

Dabar totemizmas tebepraktikuojamas dalies indėnų, centrinės Afrikos, Australijos genčių, tačiau daug tautų seniau turėjo totemus, kurie vėliau įgavo mitologinę, simbolinę reikšmę (herbai, vėliavos, logotipai ir kt.).

Taip pat skaitykite

• Šamanizmas
• Totemo stulpas
• Elnias devyniaragis
• Alka