Totemas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Haida genties totemo stulpas. Kanada

Totemas – gyvūnas, augalas arba negyvosios gamtos objektas, kurį pirmykščių žmonių grupė garbino, laikė savo mitiniu pirmtaku ar globėju. Toteminio gyvūno negalima valgyti.

Ištakos[taisyti | redaguoti kodą]

Terminas totemas įvestas XVIII a. ir kilo nuo indėnų odžibvių žodžio odoodem, reiškiančio klano globėją. Totemas yra grupę vienijantis simbolis, ir čia jis socialinis veiksnys, religinė prasme - jo atžvilgiu jaučiama baimė, pagarba, kraupus atstumas, jo nevalia paliesti, bet drauge totemas ir padeda, gelbsti, saugo; vien jo ženklas turi apsauginę funkciją, ir čia totemizmas susipina su magija, kurioje jis išties dažnai naudojamas[1].. Totemas įsivaizduojamas kaip gamtos stichija (vėjas, saulė, vanduo, perkūnas), gyvūnas, augalas ar jo vaisius. Totemas laikomas giminės, genties pradininku, vienijančia, bendruomenę įasmeninančia jėga. Toteminiai gyvūnai, sutinkami realybėje, laikomi turinčiais ypatingų galių, todėl dažnai naudojami įvairiuose ritualuose, pavyzdžiui, jo paaukojime.

Totemai įamžinami totemų stulpuose, kitose skulptūrose, raižiniuose, kaukėse, piešiniuose. Totemizme daikto atvaizdas, pavadinimas arba em­ble­ma dažnai yra šventesni už patį totemą.

Dabar totemizmas tebepraktikuojamas dalies indėnų, centrinės Afrikos, Australijos genčių, tačiau daug tautų seniau turėjo totemus, kurie vėliau įgavo mitologinę, simbolinę reikšmę (herbai, vėliavos, logotipai ir kt.).

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Beresnevičius, G. (2003). Imperijos darymas. Lietuviškos ideologijos metmenys. Vilnius: TSPMI