Pocuolis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pocuolis
it. Pazzouli
Pocuolio panorama ir Olibano kalnas
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Italijos vėliava Italija
Regionas Kampanija Kampanija
Provincija Neapolio provincija
Meras Vincenzo Figliolia
Gyventojų (2017) 81 231
Plotas 43 km²
Tankumas (2017) 1 889 žm./km²
Altitudė 28 m
Tinklalapis comune.pozzuoli.na.it/
Vikiteka Pocuolis

Pocuolis (it. Pozzuoli) – miestas Italijoje, Kampanijoje, Neapolio provincijoje. Tai pagrindinis miestas Flegrų laukuose.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pocuolis prasidėjo kaip graikų kolonija, vadinama Dicearchija.[1] Romėnų kolonija įkurta 194 m. pr. m. e. ir pavadinta Puteoli („Maži šuliniai“) pagal karštas versmes aplink miestą ir ypač Solfatą. Taip yra todėl, kad Pocuolis yra kalderos, vadinamos Flegrų laukais, centre.

Puteolio mieste vykdavo didelė prekyba Aleksandrijos javais, čia parduoti buvo atplukdomos prekės ir iš kitų kraštų. Tai taip pat buvo pagrindinis Kampanijos prekių eksporto punktas, įskaitant rudą stiklą, mozaikas, apdirbtą geležį ir marmurą. Romėnų laivyno bazė greta esančiame Miseno mieste turėjo didžiausią laivyną senovės pasaulyje.

Vietinis ugnikalnių smėlis buvo pirmo efektyvaus betono pagrindas, kai reaguodavo su vandeniu. Vietoj to, kad lėtai išgaruotų, vanduo sustiprindavo smėlį tiek, kad šis sugebėjo išlaikyti didelio svorio objektus. Jo dėka buvo pastatytas Pantenonas su pirmuoju kupolu pasaulyje.

Apaštalas Paulius čia išlipo kelyje į Romą, nuo kurios miestas yra nutolęs 170 mylių. Čia jis apsistojo septynias dienas (Acts 28:13, 14), o po to su pakeleiviais Apijaus keliu patraukė į Romą.

Puteolyje Kaligula sukūrė įspūdingą reginį 37 m., kai tapęs imperatoriumi įsakė sukurti plūduriuojantį tiltą iš laivų, besitęsiantį dvi mylias nuo miesto iki netoliese buvusio Bajų kurorto ir kuriuo jis sugebėjo joti žirgu, kad paneigtų astrologo pranašystę, jog jis turi „ne daugiau šansų tapti imperatoriumi nei joti žirgu per Bajų įlanką“.

Šventas Prokulas Pocuolietis buvo nukankintas čia kartu su pasekėjais IV a. ir tapo miesto šventuoju globėju. Manoma, kad septynios erelių galvos miesto herbe simbolizuoja tuos septynis kankinius. Lapkričio 16 d. yra oficiali Šventojo Prokulo diena. Jis meiliai vadinamas 'u pisciasotto („Sisiojantis į kelnes“), nes lapkričio 16 d. dažnai lyja. Miestiečiai taip pat švenčia jo dieną antrą gegužės sekmadienį.[2]

Nuo 1982 m. rugpjūčio iki 1984 m. gruodžio mieste buvo jaučiamas seisminis aktyvumas, kuris pasiekė piką 1983 m. spalio 4 d. ir apgadino 8 tūkst. pastatų miesto centre, o 36 tūkst. gyventojų buvo perkelta, dauguma iš jų visam laikui. Po to jūros dugnas pakilo 2 m. ir Pocuolio įlanka tapo per sekli dideliems laivams.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

(it.)