Epidermis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gray944.png

Epidermis (gr. epi – buvimas ant, dermaoda) – išorinis dengiamasis audinys.

  • Augalų epidermis, arba odelė, sudarytas iš vieno ląstelių sluoksnio, tik begonijos lapai kartais turi ir daugiasluoksnį epidermį. Funkcija – apsaugoti augalo vidines gležnas dalis nuo mechaninių pažeidimų, parazitų bei kenkėjų, nuo išdžiūvimo, o taip pat neleidžia iš augalo išsiplauti organinėms medžiagoms. Epidermis yra be tarpusląsčių, išskyrus tam tikras dujų apykaitos angeles – žioteles. Epidermio ląstelių sienelės skiriasi storumu ir chemine sudėtimi. Išorinė sienelė daug storesnė, ji būdinga sausų vietų augalams – kserofitams. Joje be celiuliozės dar būna vandenį sunkiai praleidžiančios lipoidinės medžiagos, iš kurios sudaryta kutikula. Kutikulos paviršius lygus, blizgantis. Ypač storą kutikulą turi dykumų, smėlynų, kai kurių pelkinių (spanguolės) ir epifitinių (amalo) augalų epidermis.

Epidermis pagal keratinocitų morfologiją yra dalijamas į penkis sluoksnius (angl. stratum):

  1. pamatinis sluoksnis (lot. stratum germinativum);
  2. dygliuotasis sluoksnis (lot. stratum spinosum);
  3. grūdėtasis sluoksnis (lot. stratum granulosum);
  4. blizgusis sluoksnis (lot. stratum lucidum);
  5. raginis sluoksnis (lot. stratum corneum).