Pietro da Cortona

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pietro da Kortonos autoportretas

Pietras da Kortona (it. Pietro da Cortona, tikr. Pietro Berrettini, 1596 lapkričio 1 – 1669 m. kovo 16 d.) – italų XVII a. baroko dailininkas, dekoratorius, architektas. Geriausiai įkūnijo baroko stilistiką freskų technikoje. Tarp jo reikšmingiausių kūrinių: freskos Barberini rūmuose Romoje ir Piti rūmuose Florencijoje.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pietro Berrettini gimė, spėjama, 1596 m. lapkričio 1 d. Kortonos miestelyje netoli Florencijos. Nuo gimtojo miesto gavo savo pravardę. Pirmuosius dailės mokslus tikriausiai išėjo pas tėvą, kuris buvo akmenskaldys. Po to persikėlė į Florenciją, kurioje mokėsi tapytoju. Apie 1612-13 m. Kortona atvyko į Romą, kur mokėsi florentiečių dailininkų Andrea Commodi ir Baccio Ciarpi dirbtuvėse, susipažino su Romoje buvusiu antikiniu ir didžiųjų renesanso meistrų menu.

Romoje Kortona pradėjo dirbti įtakingoms Barbierini ir Sacchetti šeimoms. 1624-26 m. Kortona atliko freskas Santa Bibiana bažnyčioje Barberini užsakymu, o po to suprojektavo Villa del Pigneto Sacchetti šeimai Romos apylinkėse. Kortona įsiliejo į Romos dailininkų bendruomenę, buvo pažįstamas su Berniniu. 1633 m. Barberinių šeimos popiežius Urbonas VIII-asis užsakė freskas Barberini rūmuose. Jos tapo svarbiausiomis Kortonos kūryboje, žinomos pavadinimu „Dieviškojo apreiškimo ir Barberinių šeimos šlovės alegorija“. Įkvėpimo freskoms Kortona sėmėsi iš Siksto koplyčios freskų ir Anibalės Karačio freskų Farnezės rūmuose.

1634 m. Kortona buvo išrinktas Romos Šv. Luko dailininkų gildijos direktoriumi iki 1638 m. Jo estetiniu supratimu, didžiosios monumentinės freskos turėjo turėti kiek įmanoma daugiau veikėjų ir kuo įmantresnę, bei puošnią kompoziciją. Tuo Kortona polemikavo su savo buvusiu mokiniu ir konkurentu Romoje Andrea Sacchi. Savo freskoms atlikti Kortona naudojosi daugelio dailininkų ir pameistrių pagalba. 1637 m. Kortona padarė pertrauką darbuose Barberini rūmuose ir atvyko į Florenciją, kur Toskanos kunigaikštis Ferdinandas II Medičis užsakė jam freskų tapybą 4 žmonių amžių tema Piti rūmuose. Tuo metu Kortona atliko dvi tokias freskas ir į Piti rūmus grįžo 1641 m. baigęs darbus Barberini rūmuose Romoje. Piti rūmuose vėliau Kortona atliko daugiau dailės alegorinių darbų antikinės kosmogonijos temomis kunigaikščio priėmimo kambariuose (7 epizodai).

1647 m. Pietras da Kortona grįžo į Romą. Atlikinėjo freskas Santa Maria in Vallicella bažnyčioje ir Palazzo Pamphilj rūmuose. 1634 - 1660 m. laikotarpiu pagal jo projektą buvo pastatyta Santi Luca e Martina (Šv. Luko ir Šv. Martyno) bažnyčia Romoje. 1656-57 m. Kortona iš naujo sukūrė bažnyčių Santa Maria della Pace ir Santa Maria in Via Lata fasadus. Pietro da Kortonos architektūriniai projektai buvo panaudoti praplečiant Piti rūmus ir Luvrą. Pietras da Kortona mirė 1669 m. kovo 16 d. Romoje, palaidotas savo projektuotoje Santi Luca e Martina bažnyčioje. Gyvenimo metu Kortona buvo labai žymus menininkas, tačiau šiuo metu jis yra amžininkų, Berninio ir Francesco Borromini, šešėlyje. Popiežius Aleksandras VII-asis jam buvo suteikęs Auksinio pentino ordino kavalieriaus titulą.

Darbų galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Pietro da Cortona – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka