Petronijus
| Gajus Petronijus | |
|---|---|
| Fikcinis Petronijaus atvaizdas iš XVIII a. | |
| Gimė: | apie 27 m. Massalia, dabar - Marselis |
| Mirė: | apie 66 m. Kumai |
| Tautybė: | Romėnas |
| Veikla: | Romėnų rašytojas. |
| PetronijusVikiteka | |
Petronijus (arba Petronijus Arbitras, lot. Petronius) - I amžiaus romėnų Nerono aplinkos patricijus, spėjamas romano „Satyrikonas“ autorius.
Petronijaus vardas yra spėjamas Titas arba Gajus. Petronijų mini Tacitas, Plinijus Vyresnysis ir Plutarchas. Tacito liudijimu Petronijus buvo Nerono patarėjas, teisėjas (lot. arbiter) aprangos ir stiliaus klausimais. Iš to kilęs Petronijaus šių laikų apibūdinimas - Arbitras. Žinoma, kad Petronijus 62 m. užėmė konsulo pareigas, o vėliau perėjo į senatorių sluoksnį. Tacito liudijimu 66 m. Petronijus buvo įtartas kaip sąmokslo prieš Neroną dalyvis ir prisiėmė įprastą tiems laikams patricijų bausmę - savižudybę, nelaukiant suėmimo. Prieš tai, esą Petronijus surašė visas Nerono nedorybes ir sąrašą nusiuntė imperatoriui.
„Satyrikono“ autorius [taisyti]
Šiuo metu Petronijus laikomas „Satyrikono“ autoriumi. Viename Viduramžių „Satyrikono“ manuskripte tikinama, kad jo autorius yra Titas Petronijus. Paties romano tekstas datuojamas Nerono laikų Roma. Tekste yra aliuzijų į Senekos mintis, o knygos veikėjas Eumolpas savo eilėmis atliepia poeto Lukano kūrybą. Abu buvo žinomi Petronijui, Seneka nusižudė to paties sąmokslo kaip ir Petronijus metu. Kai kurių tyrinėtojų nuomone knygos veikėjas Trimalchionas yra paties Nerono parodija. Visus šiuos spėjimus sunku patvirtinti, nes praktiškai nieko nežinoma apie asmeninius paminėtų asmenybių bruožus.
Petronijus vėlesnėje kultūroje [taisyti]
Gyvenimo faktų nebuvimas ir mirtis savižudybe įgalino vėlesniais laikais romantizuoti Petronijaus asmenybę. Garsiausias Petronijaus portretas sukurtas Henriko Senkevičiaus 1895 m. knygoje Quo Vadis, kurioje Petronijus vaizduojamas kaip atsidavęs kūniškiems malonumams ir menui, tačiau jaučiantis ribą tarp gėrio ir blogio, atsakomybės ir beatsakingumo, kaip antagonistas Neronui (Neronas buvo įtartas tyčiniu Romos padegimu, nes esą jam trūko įkvėpimo parašyti eiles apie Trojos gaisrą).
- JAV 1951 m. Quo Vadis ekranizacijoje Petronijų įkūnijo Leo Genn.
- Lenkijos 2001 m. Quo Vadis ekranizacijoje Petronijų įkūnijo Boguslaw Linda.
- Petronijaus įvaizdį panaudos rašytojai Aleksandras Puškinas, Džordžas Orvelas, Anthony Burgess.
- Asteroidas 3244 Petronius pavadintas rašytojo garbei.
Leidiniai lietuvių kalba [taisyti]
- Petronijus „Satyrikonas“; – Vilnius: Vaga, 1984. – 195 p. Vertė: Jonas Dumčius;
- Antikiniai romanai ir pasakėčios; – Vilnius: Vaga, 1987. – 447 p.