Panamos kanalas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:9°04′48″N 79°40′48″W / 9.08°N 79.68°W / 9.08; -79.68

Panamos kanalo schema

Panamos kanalas (isp. Canal de Panamá) – dirbtinis vandens kelias Centrinėje Amerikoje, Panamoje. Panamos kanalas jungia Atlanto vandenyną su Ramiuoju vandenynu.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Panamos kanalo kasimo idėja kilo XVI a. pradžioje, bet tik XIX a. susidarė galimybė jį iškasti. Tuo metu buvo svarstytas ir alternatyvus – Nikaragvos kanalo projektas, tačiau dėl įvairių priežasčių buvo iškastas Panamos kanalas.

Pagal 1846 m. JAV – Kolumbijos sutartį JAV gavo teisę nemokamai naudotis keliu per Panamos sąsmauką. 1850 m. JAV pasirašė su Didžiąja Britanija Kleitono-Bulverio sutartį, garantuojančią būsimojo kanalo neutralitetą.

Naudodamasi Didžiosios Britanijos ir JAV nesutarimais, Prancūzija 1879 m. įsigijo iš Kolumbijos vyriausybės kanalo kasimo koncesiją ir įkūrė Ferdinando de Lesepso (Ferdinand de Lesseps) (Sueco kanalo kasimo vadovo) vadovaujamą Visuotinę tarpokeaninio kanalo bendrovę. Jai bankrutavus, 1894 m. kanalo kasimo koncesiją nupirko JAV.

JAV parėmė Panamos atsiskyrimą nuo Kolumbijos ir 1903 m. įsigijo 16 km pločio vadinamąją Panamos kanalo zoną bei 1904 m. pradėjo kasti kanalą.

40 000 darbininkų per mėnesį iškasdavo 2 milijonus m³ uolienų. Statybų metu buvo siekiama tinkamai aprūpinti darbininkus gyvenamąja vieta ir maistu, taip pat sausinti moskitų apniktas pelkes, nes daug darbininkų pakirto moskitų pernešama geltonoji karštinė ir maliarija. Dėl šių ligų, statyboje mirė daugiau nei 5500 vyrų.

Pirmasis laivas Panamos kanalu praplaukė 1914 m. rugpjūčio 15 d., bet oficialiai kanalas atidarytas tik 1920 m.

Ilgainiui Panama pradėjo siekti jį susigrąžinti ir pagal 1977 m. JAV – Panamos sutartį Panamos kanalas ir Panamos kanalo zonos suverenitetas 1999 m. gruodžio 31 d. atiteko Panamos vyriausybei.

Geografija ir techniniai parametrai[taisyti | redaguoti kodą]

Panamos kanalo šliuzai

Panamos kanalo ilgis 81,6 km, iš jų 16,4 km eina pagilintu Panamos ir Limono įlankų dugnu. Atlanto vandenyno šlaite kanalas eina Čiagreso upės slėniu (jame sudarytas dirbtinis Gatuno ežeras), o Ramiojo vandenyno šlaite – Rio Grandės slėniu. Dėl S raidės formos, rytinė Panamos kanalo pusė Atlanto vandenyne yra nutolusi į vakarus labiau nei vakarinė įplauka Ramiajame vandenyne.

Panamos kanalo plotis 150–305 m, gylis 12,5–13,7 m. Kanalas turi šešias pakopas (po tris kiekviename vandenskyros šlaite) porinių šliuzų; kiekvieno šliuzo ilgis 305 m, plotis 33,5 m. Maksimalūs laivų, galinčių plaukti Panamos kanalu parametrai yra: ilgis 294,1 m, plotis 32,3 m, grimzlė 12 m, aukštis 57,91 m (kai kuriais atvejais, esant žemam vandens lygiui kanale, laivų aukštis gali būti didesnis). Laivų eismą kanalu prižiūri speciali Panamos kanalų locmanų tarnyba. Vidutiniškai laivas kanalą perplaukia per 9 valandas. Per parą kanalu gali perplaukti 48 laivai. Per metus kanalu perplaukia apie 17,5 tūkst. laivų, gabenančių apie 200 mln. t. krovinių.

Kanalo reikšmė[taisyti | redaguoti kodą]

Panamos kanalo atidarymas padarė milžinišką įtaką laivybai ir ekonomikai: labai sumažėjo išlaidos laivams plaukiant kanalu, o ne aplink aplink visą Pietų Ameriką. Kanalo funkcionavimas laivams sutrumpina itin kelionę, kurią tektų keliauti nuo Niujorko iki San Fransisko. Dėl Panamos kanalo šis atstumas sumažėja nuo 22,5 tūkst. km iki 9,5 tūkst. km. Panamos kanalas įgavo ir didelę geopolitinę reikšmę, nes juo gali greitai perplaukti ir didieji karo laivai. Pagal maksimalų kanalu galinčių plaukti laivų gabaritų dydį buvo nustatytas ir specialus konteinerinių laivų bei tanklaivių tipas – Panamax.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Panamos kanalas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka