Dangus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vakaro dangus

Dangus (dangaus skliautas) - virš Žemės matoma skliauto pavidalo erdvė, atmosferos ar išorinės erdvės dalis, apačioje apribota horizontu. Ji padalintas į sritis, vadinamas žvaigždynais.

Astronomijoje dangus yra vadinamas dangaus sfera.

Žemėje dieną dangus be debesų atrodo žydras dėl saulės šviesos sklaidymosi atmosferoje. Visiškai apsiniaukusią dieną dangus tampa įvairaus pilkumo - nuo balkšvo iki tamsaus mėlynai pilko. Naktinis dangus giedru oru atrodo kaip juodas žvaigždėtas skliautas, o stipriai apsiniaukus, gali būti visiškai nematomas.

Dangus skliaute giedrą dieną matoma kaip lanku juda Saulė, skraido įvairūs objektai (paukščiai, vabzdžiai, lėktuvai, aitvarai ir pan.). Giedrą naktį galima stebėti kaip juda Mėnulis, regimos planetos ir sukasi pats žvaigždėtas dangus.

Danguje dažnai matomi meteorologiniai reiškiniai: debesys, vaivorykštė, šiaurės pašvaistės, žaibai, krituliai.

Virš miestų ir apgyvendintų teritorijų dangus yra apšviečiamas iš apačios. Tai vadinamoji šviesinė tarša, kuri yra itin gerai matoma esant žemam debesuotumui. Šis šviesos reiškinys trukdo teleskopais stebėti žvaigždes ir kitus dangaus kūnus.

Dangus Lietuvoje
Commons-logo.svg Vikiteka: Dangus – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka