Ona Dzedulionienė
Ona Dzedulionienė (g. 1939 m. rugsėjo 24 d. Sapiegiškiuose, Lazdijų rajonas) – teisininkė, teisėja, buvusi Šakių rajono teismo pirmininkė, Lietuvos TSR bei LR Aukščiausiojo Teismo teisėja.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1968 metais baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą.
1954-1961 m. Lazdijų rajono teismo mašininkė-reikalų vedėja, 1961–1963 – Krosnos aštuonmetės mokyklos mašininkė-sekretorė, 1963–1965 – Krosnos aštuonmetės mokyklos mokytoja, 1965–1971 – Šakių rajono teismo teisėja, 1971-1976 m. teismo pirmininkė.
1976-1990 m. Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo teisėja, nuo 1990 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja. 1992 metų rugsėjo 14 dieną LAT teisėjos Onos Dzedulionienės vadovaujama Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija patvirtino juridinį faktą, jog Kazimira Prunskienė sąmoningai bendradarbiavo su KGB (vėliau Vyriausioji rinkimų komisija Prezidento rinkimų kampanijoje dalyvaujančią politikę šiemet įpareigojo tai skelbti kiekvienoje savo vaizdo ir garso agitacijoje)[1]. 1993 metais Seime, kuriame vyravo LDDP dauguma, tvirtinant Aukščiausiojo Teismo teisėjus, O. Dzedulionienės kandidatūra nebuvo patvirtinta, iš LDDP pusės susilaukė nepagrįstų priekaištų, dėl ko O. Dzedulionienę kad iš Seimo posėdžių salės dėl per didelio sukrėtimo išvedė sūnus. Po nervinio streso teisėją ištiko mikroinsultas, dėl ko ji mėnesį išgulėjo patale. Sutrikus sveikatai, dar kelerius metus dirbo Apygardos teisme, tačiau po antrojo mikroinsulto dėl ligos turėjo palikti darbą. Du mikroinsultai sukėlė Alzheimerio ligą (nesulaukus 60 metų), dėl ko kelerius metus gulėjo pusiau paralyžiuota, negalėjo kalbėti[2]. Gavusi Seimo narių mandatų daugumą, Lietuvos Demokratinė darbo partija 1994 m. gruodžio 6 d. Seimo 39-ajame posėdyje nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų veiksmus dėl K. D. Prunskienės bylos nagrinėjimo[3]. Dzedulionienė buvo apkaltinta tuo, kad tariamai pažemino teismą, nes K. D. Prunskienės pasižadėjimą bendradarbiauti su KGB originalą ištyrė Aukščiausiosios Tarybos (Seimo) patalpose[4] [5].
Be to, pagarsėjo savo keliolikos metų užrašais apie savo kolegas teisininkus, LAT teisėjus[6] (žr. Dzedulionienės sąrašas[7])[8]. Savo užrašuose atvirai, t. y. nurodydama vardus ir pareigas, teisėja išdėstė, kas iš aukštas pareigas einančių teisininkų buvo remiamas politikų, ima kyšius, teikė paslaugas KGB, kas turi tvirtą politinę paramą[9].
Ona Dzedulionienė buvo ištekėjusi. Vyras Vaclovas Dzedulionis (g. 1928 m.), „Sąjūdžio“ grupės Juodšiliuose įkūrėjas[10]. Sūnus Kęstutis (g. 1962 m.)[11].
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Prieš pat rinkimus teismas atvers K.Prunskienės bylą
- ↑ Dėl K.D.Prunskienės bendradarbiavimo su KGB fakto nustatymo bylos (XXI amžius)
- ↑ LRS Trisdešimt devintasis posėdis (1994 m. gruodžio 6 d., Stenogramos, 1994-01-01, Nr. 180)
- ↑ Ar teisingumas tikrai nepriklausomas? (Dr. Zita Šličytė, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo komisijos KGB veiklai Lietuvoje tirti narė)
- ↑ Dainos, kurių išmokė motina (2010 09 10)
- ↑ Atverkime duris teisingumui (V. Vasiliauskas, Alfa.lt, 2010-03-25 07:16)
- ↑ Grupinis teisėjų elito portretas (Valdas Vasiliauskas, „Lietuvos žinios“, 2007-11-13 06:17)
- ↑ „Paskutinėje instancijoje“ – išskirtinė ekskursija po prabangius teisingumo užkulisius
- ↑ Kas lemia teisėjų, prokurorų karjeros ir finansinę sėkmę?
- ↑ Sąjūdis – Baltijos kelias – Kovo 11-oji[neveikianti nuoroda]
- ↑ Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų paskyrimo: priedai