Oberonas (palydovas)
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
 Voyager 2 nuotrauka | |
| Atradimas | |
|---|---|
| Atradėjas | William Herschel |
| Atrastas | 1787 m. sausio 11 d. |
| Orbitos charakteristikos | |
| Didžioji pusašė | 583 520 km |
| Vidutinis spindulys | 583 519 km |
| Ekscentricitetas | 0,0014 |
| Apskriejimo periodas | 13,463234 d. |
| Posvyris | 0,058° (į Urano ekvatorių) |
| Planetos palydovas | Urano |
| Fizinės charakteristikos | |
| Vidutinis skersmuo | 1522,8 km (0,1194 Žemės) |
| Paviršiaus plotas | 7 285 000 km² |
| Tūris | 1 849 000 000 km³ |
| Masė | 3,014×1021 kg (5,0455×10-4 Žemės) |
| Vidutinis tankis | 1,63 g/cm³ |
| Laisvojo kritimo pagreitis | 0,346 m/s² |
| Pabėgimo greitis | 0,73 km/s |
| Ašies posvyris | ? |
| Albedas | 0,23 |
| Paviršiaus temperatūra | ~61 K |
Oberonas (angl. Oberon) arba Uranas IV – toliausiai esantis didysis Urano palydovas. 1787 m. sausio 11 d. atrado britų astronomas William Herschel. Pavadintas fėjų karaliaus Oberono vardu iš Viljamo Šekspyro komedijos „Vasarvidžio nakties sapnas“.
Fizinės charakteristikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kosminies stoties „Voyager 2“ ekspedicijos metu 1986 m. buvo ištirtas tik pietinis palydovo pusrutulis, kuris buvo atsuktas į Saulę. Manoma, jog kaip ir daugelis kitų Urano palydovų, Oberonas sudarytas iš vandens ledo (50 %), silikatinių uolienų (30 %) ir metano kilmės pusiau organinių darinių (20 %). Paviršius išraižytas senų kraterių ir gilių plyšių.
Geologiniai dariniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bedugnės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Oberone vardą turi tik viena bedugnė (gilus plyšys):
- Momuro bedugnė (pavadinta Momuro vardu iš anglų flokloro).
Krateriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Oberono krateriai pavadinti Viljamo Šekspyro pjesių veikėjų vardais:
- Antonis,
- Cezaris,
- Koriolanas,
- Falstafas,
- Hamletas,
- Lyras,
- Makbetas,
- Otelas,
- Romeo.
| |||||