Perdita (palydovas)
| Atradimas | |
|---|---|
| Atradėjas | Erich Karkoschka / Voyager 2 |
| Atrastas | 1999 m. gegužės 18 d. |
| Orbitos charakteristikos | |
| Didžioji pusašė | 76 416 km |
| Ekscentricitetas | 0,003 |
| Apskriejimo periodas | 0,638 d. |
| Posvyris | 0,07° (į Urano ekvat.) |
| Planetos palydovas | Urano |
| Fizinės charakteristikos | |
| Vidutinis skersmuo | 26,6 km[1] |
| Paviršiaus plotas | ~2200 km² |
| Tūris | ~98 000 km³ |
| Masė | ~1,3×1016 kg |
| Vidutinis tankis | 1,3 g/cm³ |
| Laisvojo kritimo pagreitis | 0,0047 m/s² |
| Pabėgimo greitis | 0,011 km/s |
| Ašies posvyris | 0 |
| Albedas | 0,07 |
| Paviršiaus temperatūra | vid: 64 K |
Perdita arba Uranas XXV – gamtinis Urano palydovas. 1999 m. gegužės 18 d. atrado Erich Karkoschka nuotraukose, kurias dar 1986 m. padarė kosminė stotis Voyager 2, skriejęs pro Uraną[2]. Trūkstant įrodymų, 2001 m. palydovas buvo išbrauktas iš sąrašo, tačiau 2003 m. Hablo kosminis teleskopas užfiksavo objektą toje vietoje, kur Perdita ir turėjo būti[1].
Iš karto po atradimo suteiktas laikinas S/1986 U 10 pavadinimas[2]. Vėliau pavadintas Viljamo Šekspyro pjesės „Žiemos pasaka“ veikėjos vardu.
Išskyrus palydovo dydį ir orbitą daugiau nieko nežinoma. Dauguma charakteristikų suskaičiuotos teoriškai.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Mark R. Showalter, Jack J. Lissauer, „The Second Ring-Moon System of Uranus: Discovery and Dynamics“, 2005. Science Express.
- ↑ 2,0 2,1 E. Karkoschka, „IAUC 7171: S/1986 U 10; C/1999 J2; V1333 Aql“, 1999.
| |||||