Kordelija (palydovas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kordelija
Erdvėlaivio Voyager 2 nuotrauka, apačioj viduryje, viduj ryškiojo žiedo
Erdvėlaivio Voyager 2 nuotrauka
Atradimas
Atradėjas: Richard J. Terrile / Voyager 2
Atrastas: 1986 m. sausio 20 d.
Orbitos charakteristikos
Didžioji pusašė: 49 752 km
Ekscentricitetas: 0,00047
Apskriejimo
periodas:
0,335034 d.
Posvyris: 0,147° (į Urano ekvat.)
Planetos palydovas: Urano
Fizinės charakteristikos
Dimensijos: 50×36 km[1]
Vidutinis skersmuo: 40 km
Paviršiaus plotas: ~5100 km²
Tūris: ~34 000 km³
Masė: ~4,4×1016 kg
Vidutinis tankis: 1,3 g/cm³
Laisvojo kritimo
pagreitis:
0,0073 m/s²
Pabėgimo greitis: 0,017 km/s
Ašies posvyris: 0
Albedas: 0,08
Paviršiaus
temperatūra:
vid: 64 K


Kordelija (angl. Cordelia) arba Uranas VI [2] – arčiausiai skriejantis gamtinis Urano palydovas. 1986 m. sausio 20 d. atrastas iš erdvėlaivio Voyager 2, skriejusio pro Uraną, darytų nuotraukų[3]. Iš karto po atradimo suteiktas laikinas S/1986 U 7 pavadinimas. Vėliau jis pastebėtas tik Hablo kosminiu teleskopu 1997 metais. [4][5] Vėliau pavadintas Lyro jaunausios dukters vardu iš Viljamo Šekspyro knygos „Karalius Lyras“.

Apie jį praktiškai nieko nežinoma, išskyrus jo orbitą [6], spindulį, kuris lygus 20 km [7], bei geometrinį albedą, lygų 0.08[8]. Voyager 2 kadruose Kordelija atrodo kaip ištįsęs objektas, kurio didžioji ašis yra nukreipta į Uraną.

Kordelija yra kaip Urano žiedo Epsilon vidinis aviganis.


Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. E. Karkoschka, Comprehensive Photometry of the Rings and 16 Satellites of Uranus with the Hubble Space Telescope, 2001. Icarus 151: 51–68.
  2. "Planet and Satellite Names and Discoverers." Gazetteer of Planetary Nomenclature. USGS Astrogeology: 2006-07-21. Nuoroda tikrinta 2006-08-06.
  3. B. Smith, IAUC 4168: Sats and rings of Uranus; CCO, 1986.
  4. E. Karkoschka, Comprehensive Photometry of the Rings and 16 Satellites of Uranus with the Hubble Space Telescope, 2001. Icarus 151: 51–68.
  5. Showalter, M. R.; Lissauer, J. J. (2003-09-03). "IAU Circular No. 8194." Nuoroda tikrinta 2006-08-05.
  6. Jacobson, R.A.. „The Orbits of the Inner Uranian Satellites From Hubble Space Telescope and Voyager 2 Observations“. The Astronomical Journal, 115, 1195–1199 (1998). DOI:10.1086/300263. 
  7. E. Karkoschka, Comprehensive Photometry of the Rings and 16 Satellites of Uranus with the Hubble Space Telescope, 2001. Icarus 151: 51–68.
  8. E. Karkoschka, Comprehensive Photometry of the Rings and 16 Satellites of Uranus with the Hubble Space Telescope, 2001. Icarus 151: 51–68.