Nina Zaiceva
| Nina Zaiceva | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1946 m. gegužės 25 d. Voilahta, Vologdos sritis, RTFSR |
| Veikla | kalbininkė, vertėja, rašytoja |
| Alma mater | Vologdos pedagogikos institutas Petrozavodsko valstybinis universitetas |
Nina Zaiceva (vep. Nina Zaiceva, rus. Нина Григорьевна Зайцева, 1946 m. gegužės 25 d. Voilahtos k., Babajevo rajonas, Vologdos sritis, Rusija) – Rusijos mokslininkė kalbininkė, filologijos mokslų daktarė, nusipelniusi Karelijos Respublikos mokslo veikėja (1995), nuo 1997 m. – Karelijos mokslinio centro kalbos, literatūros ir istorijos instituto kalbotyros sektoriaus vedėja. Po Sovietų Sąjungos žlugimo N. Zaicevą galima laikyti pagrindine vepsų bendrinės kalbos kūrėja, normintoja, ji vadovavo bendrinės kalbos sudarymui.[1][2]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė vepsų šeimoje.
1969 m., su pagyrimu baigusi Vologdos pedagogikos instituto filologijos fakultetą, buvo paskirta dirbti į Petrozavodską, į Karelijos mokslinio centro kalbos, literatūros ir istorijos institutą. 1973 m. Petrozavodsko valstybiniame universitete baigė aspirantūrą, 1975 m. apgynė mokslų kandidato disertaciją, kurios tema – „Vepsų kalbos vardažodžių kaityba“. Nuo 1997 m. – Kalbos, literatūros ir istorijos instituto kalbotyros sektoriaus vedėja. 2002 m. apgynė mokslų daktaro disertaciją „Vepsų kalbos veiksmažodis. Lyginamasis-gretinamasis tyrimas“.
Keleto vepsų kalbos žodyno leidimų autorė, išvertė į vepsų kalbą epą „Kalevala“. „Biblijos vaikams“ (Stockholm-Helsinki, 1996) vertėja. Vepsų epo „Virantanaz“ („Viro žemė“, pagrindinis veikėjas – Viras) autorė.
N. Zaiceva į vepsų kalbą išvertė Naujojo Testamento (vep. Uz’ Zavet) pagrindus.[3] Šį vertimą tikrino, svarstė ir tobulino daug vepsų rašytojų, poetų, vepsų kalbos mylėtojų ir žinovų, ypač: Alevtina Andrejeva, Svetlana Pliuchina, Jurijus Mugačiovas, Valentina Rogozina, Riurikas Loninas, Viktoras Eršovas, Olga Žukova, Marina Zarubalova, Vera Mednikova, Nadežda Kukojeva, Marina Ginijatulina, Anatolijus Petuchovas, Nikolajus Fominas, Nikolajus Abramovas.[3]
Žurnalų „Carelia“, „Kipinä“ redkolegijos narė. Buvo pirmoji laikraščio vepsų kalba „Kodima“ redaktorė.
Suomių literatūros draugijos, „Kalevalos“ draugijos, Finougrų draugijos užsienio narė.
Karelijos Respublikos metų laureatė (2009), „Sampo“ premijos laureatė (2012) už itin didelį indėlį į vepsų kalbą bei kultūrą. Be kita ko, N. Zaiceva vepsų kalbą žymiai praturtino naujadarais.[4]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vepsän henkilöitä www.juminkeko.fi. Viitattu 4.12.2020
- ↑ authors/avtory/olga_dubitskaja: Virantanaz – kerdomus vepsäläzien elaijas Archyvuota kopija 2021-01-25 iš Wayback Machine projekto. OmaMua. Viitattu 4.12.2020.
- ↑ 3,0 3,1 Zavet 2006.
- ↑ Kulttuurisivuja Karjalasta – Kansat project.karelia.ru. Viitattu 4.12.2020.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- N. Zaicevos bibliografija (vepsų, suomių, rusų, anglų k.)
- N. Zaicevos bibliografija (rusų k.)
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Ведущие учёные Карельского научного центра Российской академии наук. – Петрозаводск, 2015.
- Uz’ Zavet (Новый Завет на вепсском языке). Петрозаводск: Карелия. 2006. p. 622. ISBN 978-952-5634-06-8. 2500 egz. (Naujasis Testamentas vepsų kalba)