Kalevala

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Veinemeinas

Kalevala – epinė poema, kurią XIX a. iš suomių folkloro sudarė Elias Lönnrot. 1835 m. išleista pirmoji epo redakcija, kurią sudarė 32 runos ir apie 12000 eilučių. 1849 m. pasirodė antroji redakcija, sudaryta iš 50 runų ir apie 22000 eilučių. Pavadinimas gali reikšti „Kaleva žemės“ (sudarytas su suomiška priesaga – la/lä, reiškiančia vietą). 22 795 epo strofos suskirstytos į 50 giesmių. Epe atsispindi du pasauliai.

Užrašinėdamas runas, Lenrotas pastebėjo, kad jos klostosi į tam tikrus ciklus, todėl ir kilo mintis sukomponuoti ar galbūt atkurti vientisą liaudies epą. Tyrinėtojai nustatė, jog 3 % teksto parašė pats Lenrotas – turbūt siekdamas padaryti kūrinį visiškai rišlų, sklandų.

„Kalevalą“ sudaro runų ciklai apie suomių ir karelų epo herojus, kurių protėvis buvo Kalevas (išmintingąjį Veinemeiną, kalvį Ilmariną, Kulervą ir kt.).

Epas išverstas į daugelį kalbų, taip pat ir lietuvių.


Commons-logo.svg Vikiteka: Kalevala – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka