Nambikvarai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nambikvarai
Nambikvarų vaikai, žaidžiantys upėje
Nambikvarų vaikai, žaidžiantys upėje
Gyventojų skaičius 1000–1500
Populiacija šalyse Brazilijos vėliava Brazilija
(Mato Groso vėliava Mato Grosas)
Kalba (-os) nambikvarų kalbos, portugalų
Religijos tradicinė tikyba, krikščionybė (katalikybė)
Giminingos etninės grupės ?

Nambikvarai (nambikwara, nambikuára – „ilgaausiai“) – indėnų tauta, gyvenanti Brazilijoje, šiaurės Mato Grose, tarp Kamararės ir Buričio upių. Populiacija – apie 1500 žmonių. Vartoja keletą nambikvarų kalbų, kurios neaiškios kilmės, kartais priskiriamos že kalbų šeimai; dalis šneka portugališkai. Pagal tikybą – Romos katalikai; dalis tebepuoselėja prigimtinę tikybą.

Skirstosi į keletą subetnosų: tikruosius nambikvarus, mamaindžius, manairisus, galerus, sararius, sabonesus ir kt.

Verčiasi rankiojimu, medžiokle, žvejyba; liūčių laikotarpiu – kapline-lydimine žemdirbyste (augina kukurūzus, pupeles, kolokazijas, manijokus ir kt.). Dalis verčiasi prekybine žemdirbyste ar prekybiniais amatais (gamina lankus, krepšius pardavimui).

Nambikvarų gyvenvietė sudaryta iš vieno ar kelių ovalaus plano bendruomeninių būstų. Iki XIX a. pab. gyvendavo laikinose palapinėse. Tradiciškai rūbų nedevėdavo. Virtuvės pagrindą sudaro kepta mėsa, blyneliai iš manijoko, laukiniai vaisiai.

Sausuoju metų laiku išsiskirsto į nedidelius klajojančius būrelius. Šeima mažoji, tarp vyresnybės paplitusi poligamija. Pripažįstama santuoka tarp pusbrolių ir pusseserių. Išlaikę mitologiją, tikybai būdingas vadinamasis „protėvių kultas“, tikėjimas vietovių dvasiomis. Atliekamos apeigos naudojant šventųjų fleitų muziką. Didžiuma nambikvarų išsaugoję savo kalbą ir tradicijas, nemažai bendruomenių vengia ryšių su šiuolaikine civilizacija.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Намбиквара,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.